Tokia žinia nuskambėjo Bangladešui minint 50-ąsias nepriklausomybės nuo Pakistano metines. Per iškilmes išryškinami ekonominiai pasiekimai, kuriuos, aktyvistų teigimu, temdo žmogaus teisių pažeidimai.
Policija pranešė, kad keturių griežtosios linijos islamistų grupės „Hefazat e Islam“ narių kūnai buvo atgabenti į Čitagongo medicinos koledžo ligoninę, prasiveržus smurtui Hatazaryje, iš kur veikia du grupės pagrindiniai lyderiai.
„Turime keturis kūnus. Į visus juos buvo pataikyta kulkomis. Trys iš jų buvo medresės mokiniai, o dar vienas – siuvėjas“, – ligoninėje naujienų agentūrai AFP sakė policijos inspektorius Alauddinas Talukderas.
A. Talukdero teigimu, dar mažiausiai keturi demonstrantai buvo labai sunkiai sužeisti. Jis nepatikslino, kas šaudė per demonstracijas.
Hatazario vyriausybės administratorius Ruhulas Aminas sakė, kad iki 1 500 „Hefazat“ šalininkų užpuolė policijos nuovadą, skanduodami prieš N. Modi nukreiptus šūkius.
„Jie staiga mus užpuolė“, – sakė jis, bet nepatvirtino, ar kurie nors protestuotojai žuvo.
Hatazaryje yra viena didžiausių Bangladešo medresių ir yra įsikūrusi „Hefazat“ būstinė. Ši grupė buvo įsteigta 2010 metais ir laikoma viena didžiausių šalies griežtosios linijos islamistų organizacijų.
„Hefazat“ atstovas Miras Idrisas apkaltino policiją „pradėjus šaudyti“ į „taikius“ grupės šalininkus.
„Buvo apie 5 000 protestuotojų. Visi jie buvo „Hefazat“ šalininkai ir dauguma jų buvo medresės mokiniai. Jie protestavo prieš Modi vizitą ir policijos veiksmus prieš demonstrantus Dakoje“, – sakė jis.
Grupės atstovas turėjo omenyje kitus, mažesnius susirėmimus, įsiplieskusius po penktadienio pamaldų Dakos centre esančios šalies didžiausios mečetės teritorijoje, policijai panaudojus gumines kulkas ir ašarines dujas prieš plytas svaidžiusius islamistų šalininkus.
Pasak M. Idriso, mažiausiai devyni iš šių protestuotojų buvo sužeisti.
„Hefazat“ yra žinoma dėl savo tinklo visoje šalyje ir plataus masto protestų, per kuriuos reikalaujama Bangladeše įvesti šventvagystės įstatymus. 2013 metais policija susirėmė su dešimtimis tūkstančių „Hefazat“ rėmėjų Dakoje; tąsyk žuvo beveik 50 žmonių.
Be „Hefazat“, protestus prieš indų lyderio vizitą pastarosiomis dienomis taip pat rengė įvairios Bangladešo grupės, įskaitant studentus, kairuolius ir kitus islamistų susivienijimus.
Visi jie kaltina N. Modi 2002 metais kursčius Indijos Gudžarato valstijoje religinę įtampą ir smurtą prieš musulmonus, pareikalavusį apie 1 tūkst. žmonių gyvybių. N. Modi tuo metu ėjo Gudžarato vyriausiojo ministro pareigas.
Per ketvirtadienį organizuotą studentų demonstraciją buvo sužeista daugiau nei 40 žmonių, įskaitant keturis policininkus. Mažiausiai 33 žmonės buvo sulaikyti dėl smurto.
Susirėmimų ketvirtadienio vakarą įvyko ir prestižiniame valstybiniame Dakos universitete, provyriausybiniams studentams aktyvistams, kaip teigiama, sumušus dešimtis kitų prieš N. Modi vizitą protestavusių studentų.
50-osios metinės
Prasiveržęs smurtas aptemdė Bangladešo nepriklausomybės nuo Pakistano 50-ųjų metinių minėjimą.
Buvęs Rytų Pakistanas tapo atskira valstybe 1971 metais po brutalaus karo, kuriame dalyvavo ir Indija. Tas konfliktas pasižymėjo ypatingais žiaurumais, per kuriuos, kaip teigia Bangladešas, žuvo net 3 mln. žmonių, o dar daugiau buvo perkelti.
Kelis dešimtmečius nauja valstybė grumėsi su badu, perversmais ir stichinėmis nelaimėmis. Pastaraisiais metais, į valdžią atėjus ministrei pirmininkei Sheikh Hasinai, šalis ekonomiškai pakilo, o BVP vienam gyventojui išaugo daugiau nei keturis kartus.
Tačiau valdant 73 metų Sh. Hasinai, nužudyto Bangladešo „pradininko“ Sheikho Mujiburo Rahmano dukrai, nuo 2009 metų einančiai premjero pareigas, labai suprastėjo žmogaus teisių padėtis, nurodo aktyvistai.
„Bangladešo vyriausybei neturėtų būti suteikta galimybė prisidengiant šia šventine akimirka paruošti dirvą papildomam 50 metų teisių pažeidimų laikotarpiui, arba nuslėpti jos vykdomus pažeidimus, prisistatant pasaulio arenoje skirtingai negu ji iš tikrųjų elgiasi su savo piliečiais“, – nurodoma pareiškime, išplatintame devynių žmogaus teisių organizacijų, įskaitant „Human Rights Watch“.