Paraleliniame Berlyno nusikaltėlių pasaulyje vyksta arši konkurencinė kova. Čečėnų gangsteriai metė iššūkį arabų klanams. Konkuruojama dėl milijoninio pelno, gaunamo iš prekybos narkotikais, prostitucijos ir turto prievartavimo. Vyksta kova dėl viršenybės miesto gatvėse, dėl įtakos zonų perskirstymo margiausiame Berlyno rajone Noikelne.
„Tai išvagoja mano veidą rūpesčio raukšlėmis“, – praėjusių metų lapkritį žurnalui „Cicero“ duotame interviu prisipažino Noikelno vicemeras Falco Liecke.
Iš Libano kilę gangsteriai, Vokietijos sostinėje veikiantys jau 30 metų ir tapę ne tik neatsiejama čionykštės tikrovės dalimi, bet ir kraupaus žavesio turinčiais televizijos serialo „4 Blocks“ herojais, dabar priversti ginti savo pozicijas nuo karingai nusiteikusių vyrukų iš Kaukazo.
Arabų klanų bosai – savimi patenkinti tuščiagarbiai, jie puikuojasi prabangiais limuzinais, perka vilas elegantiškuose Berlyno rajonuose, noriai duoda interviu medijoms ir samdosi brangiausius šalies advokatus, be to, jie yra įsivėlę į nesibaigiančius tarpusavio vaidus, – taip šio nusikaltėlių pasaulio vadeivas apibūdina „Focus“ redaktorius Josefas Hufelschulte. O čečėnai, pasak jo, priešingai, stengiasi likti bevardžiai, jie „ištroškę veikti, brutalūs ir pasiryžę plėsti savo įtaką“.
Mažiau nei prieš dešimtmetį Berlyne pradėjusios veikti čečėnų gaujos iš pradžių buvo „kriminalinių paslaugų teikėjos“: vykdė turto prievartavimo ir šantažo užsakymus, – nurodo sostinės kriminalinė policija. Tačiau dabar padėtis keičiasi.
Šiems archajiškiems tipams arabai atrodo dekadentiški ir išlepę
Klanų ekspertas iš 412-ojo Berlyno kriminalinės policijos tarnybos komisariato prognozuoja tokią sostinės nusikalstamo pasaulio ateitį: „Čečėnai irgi nori greitų pinigų. Prabangiais automobiliais važinėjantys, nusipenėję arabai šių archajiškų tipų akyse – dekadentiški ir išglebę. Neilgai trukus čečėnai paims viršų. Narkotikų rinką jie jau dabar kontroliuoja.“
Praėjusį lapkritį konkurencinė kova buvo įsiplieskusi Noikelno gatvėse: per vieną savaitgalį čečėnai net keturis kartus atakavo arabų klano „Remmo“ narius. Vienas šių kruvinų susidūrimų vyko Saulės alėjoje (Sonnenallee), vos už šimto metrų nuo policijos nuovados. Brutalių scenų įrašai netrukus kursavo internete – galbūt ir kaip perspėjimas arabų klanams.
Viename įrašų matyti, kaip keliasdešimt kaukėtų užpuolikų, ginkluotų teleskopinėmis lazdomis, peiliais ir metaliniais strypais, atakuoja prie kiosko arbatą gėrusius ir rūkusius „Remmo“ klano vyrus. Užpuolimo metu buvo sužeista vienuolika asmenų, trys su sunkiomis galvos žaizdomis atsidūrė ligoninėje.
Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip beginkliam šaligatviu keturpėsčia rėpliojančiam vyrui į nugarą įsmeigiamas peilis. Dar kitame matyti, kaip dešimt vyrukų jėga ištraukia iš „Porsche Cayenne“ keleivius ir spardo juos kaip pasiutę.
„Niekad nedarykit tokios klaidos, nedrįskit mušti čečėno!“
Berlyno policijos vadovybė sostinės dienraščiui „Tagesspiegel“ tada sakė būgštaujanti, kad panašūs susidūrimai neperaugtų į tikrus gaujų karus. Juoba kad Brandenburgo ir Saksonijos federalinėse žemėse gyvenantys čečėnai iškart socialiniuose tinkluose paskelbė atskubėsiantys „broliams“ Berlyne į pagalbą. Tai labai priminė nesenus čečėnų ir arabų gaujų susirėmimus, birželį keturias paras drebinusius Dižono priemiestį.
Po to, kai Prancūzijos mieste Dižone marokiečiai sumušė ir peiliu sunkiai sužalojo 16-metį čečėną, dar palydėję jį žodžiais „paliekam tave gyvą, kad kitiems pasakytum, jog tą patį padarysim ir su visais kitais“, atsikeršyti už vaikiną susirinko apie 200 kirviais, peiliais ir šaunamaisiais ginklais apsiginklavusių tėvynainių iš Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos.
„Vienas iš mūsų buvo užpultas. Mes niekada nesikreipiam į policiją. Reikalą išsprendžiam patys. Niekad nedarykit tokios klaidos, nedrįskit mušti čečėno!“ – prieš televizijos kameras keršto akciją pakomentavo čečėnų vadeiva Rasoulas Timirguirievas.
Organizuoto nusikalstamumo tyrėjams čečėnų nusikaltėlių grupuotės – itin kietas riešutėlis, nes „jiems būdingas nepaprastas susitelkimas“. Be to, jos „pasižymi griežta sankcionavimo sistema ir be galo glaudžiais formaliais bei informaciniais tarpregioniniais ryšiais“, – konstatuoja Berlyno žemės kriminalinės policijos tarnyba (LKA). Prie viso to dar prisideda „labai stipri garbės samprata, pasirengimas greitai griebtis smurto bei ginklų ir žemas valstybės autoriteto pripažinimo laipsnis“.
Galios santykiai keisis – čečėnų naudai
Kaukaziečiai garsėja kaip besąlygiški kovotojai. Vyresnieji vyrai, gavę politinį prieglobstį Vokietijoje, dar kariavo 1994–1996 m. Čečėnijos kare prieš rusų armiją. Jaunesnieji iš dalies kovėsi kaip džihadistai Irake ir Sirijoje.
Fizinė jėga jiems už viską svarbiau. Beveik kiekvienas jaunas vyras treniruojasi kaip boksininkas arba kaip imtynininkas. Anot „Focus“, net ir koronaviruso sąlygomis neaiškios asociacijos „Regime 95“ nariai išlieka aktyvūs. Kadangi visos Berlyno sporto studijos uždarytos, jie treniruojasi sename garaže. Tai vyrai, kuriems kovinis pasirengimas ir išbandymas yra neatsiejama auklėjimo dalis, – kovingą čečėnų dvasią įvertina Berlyno policijos profsąjungų (GdP) vadovas Benjaminas Jendro.
„Tai, kad žinomą arabų šeimą jie persekioja iki pat jos keturių sienų Noikelne, rodo, jog jie nevengs kovoti gatvėse dėl pelningų organizuoto nusikalstamumo verslo sričių“, – sakė jis dienraščiui „Tagesspiegel“.
Berlyno policijos vyriausioji komisarė Barbara Slowik taip pat mano, kad nebus išvengta tolesnės eskalacijos gatvėse. O Čečėnijos žinovas Christianas Ostholdas įsitikinęs, kad Berlyno nusikaltėlių pasaulyje „keisis galios santykiai“ – čečėnų naudai.
Rusijos slaptosios tarnybos vienu šūviu nušovė du zuikius
Šiuo metu Federalinėje Respublikoje gyvena apie 50 000 čečėnų, daugiausia Berlyne, Hamburge ir Rūro srityje. Suprantama, kad tik nedidelė jų dalis priklauso nusikaltėliškoms struktūroms. 2019 metais Federalinė kriminalinės policijos tarnyba nuosekliai patikrino 200 čečėnų. Kas trečias jų buvo identifikuotas kaip fanatiškas islamistas, pasirengęs smurtui, – informuoja „Focus“.
Visiškai suprantama, kad po Rusijos–Čečėnijos karo, pareikalavusio 30 000 civilių aukų, žmonės skubėjo palikti visą tą vargą ir ieškoti prieglobsčio Vakaruose, – pastebi buvęs Vokietijos visuomeninio transliuotojo ZDF korespondentas Maskvoje Dietmaras Schumanas. Vis dėlto keista, kad daugiau nei dešimčiai metų nuo karo pabaigos praėjus staiga tiek daug čečėnų pasiprašė politinio prieglobsčio Vokietijoje. Vien 2013 metais būta 14 000 tokių prašymų.
Federalinės vyriausybės žiniomis, už viso to glūdi tikslingas Rusijos slaptosios tarnybos FSB planas. Federalinė žvalgybos tarnyba ir Federalinis konstitucijos apsaugos biuras iš perbėgėlių ir iš vietoje gautos informacijos sužinojo, kad FSB agentai tikslingai motyvavo maištingas išplėstines čečėnų šeimas vykti į Vokietiją, skleisdami pasakojimus apie praturtėjimo galimybę: esą Vokietijoje kiekvienam atvykėliui bus suteikiami 4 hektarai žemės, automobilis ir sąskaita banke, kad galėtų įsikurti.
Pasitelkus šią dezinformaciją, buvo vienu šūviu nušauti du zuikiai. Viena, atsikratyta maištingų, o ir nusikaltėliškų čečėnų (prireikus FSB netgi parūpino jiems naujus asmens dokumentus), antra, FSB numatyta, kad kovose užgrūdinti kaukaziečiai galėtų pakenkti viešajai tvarkai Vokietijoje ir sukelti ten neramumų.
„Putinas sąmoningai užkorė mums ant kaklo žmones iš nusikaltėliškų čečėnų klanų. Tai – patikrinta ardytojiška priemonė, visai kaip iš buvusio KGB vadovėlio“, – aukšto rango federalinės vyriausybės saugumo atstovą cituoja „Focus“.
