„Pagal tai, kaip ji yra naudojama, [ši vakcina] veikiau yra propagandos ir agresyvios diplomatijos, o ne solidarumo ir pagalbos sveikatos apsaugai priemonė“, – radijui „France Info“ sakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.
Kai kurios Vakarų šalys griežtai kritikavo rusišką vakciną nuo COVID-19, bet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, antradienį pats pasiskiepijęs „Sputniku“, atmetė šį, anot jo, „keistą“ skepticizmą.
J.-Y. Le Drianas sakė, kad tiek Rusija, tiek Kinija savo vakcinas naudoja didinti savo įtakai užsienyje „dar nepaskiepijusios savo pačių gyventojų“.
Ministras pabrėžė, kad Rusija paskelbė Tunisui parūpinsianti 30 tūkst. vakcinos dozių ir pasirūpino, kad ši žinia sulauktų „didelio žiniasklaidos dėmesio“.
Tačiau Jungtinių Tautų remiama dalijimosi vakcinomis iniciatyva COVAX šiai Šiaurės Afrikos šaliai jau parūpino 100 tūkst. dozių vakcinos nuo koronaviruso , o iki gegužės Tunisas turėtų gauti dar 400 tūkst. dozių, nurodė prancūzų diplomatijos vadovas.
„Štai kaip atrodo tikrasis solidarumo darbas, tikrasis bendradarbiavimas sveikatos apsaugos srityje“, – pabrėžė J.-Y. Le Drianas.
Rusija „Sputnik V“ įregistravo rugpjūtį, dar neatlikus didelio masto klinikinių bandymų, todėl daugelis ekspertų baiminosi, kad šis žingsnis buvo pernelyg skubotas.
Vėlesni vertinimai buvo daugiausiai teigiami: autoritetingo medicinos žurnalo „The Lancet“ paskelbti tyrimų rezultatai rodo, kad „Sputnik“ yra saugi vakcina ir kad jos veiksmingumas viršija 90 procentų.
Europos vaistų agentūra (EVA) šį mėnesį pradėjo „Sputnik V“ vertinimo procedūrą – svarbų žingsnį, galintį vesti į pirmosios ne Vakarų šalyje sukurtos vakcinos patvirtinimą, kad ją saugu naudoti Europos Sąjungoje.
Tuo metu Vokietijos vyriausybė penktadienį pareiškė būsianti atvira galimybei skiepyti gyventojus Rusijoje sukurta vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“, jeigu ją patvirtins Europos vaistų agentūra (EVA).
„EVA patvirtinimas – kurio „Sputnik“ dar neturi – suteiktų galimybę naudoti šią vakciną per Europos skiepijimo kampanijas, ir tai būtų verta svarstyti Vokietijai“, – sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas.
Jis atsisakė komentuoti Prancūzijos kaltinimus, kad Maskva šiuo preparatu naudojasi kaip propagandos įrankiu.
Praeitą savaitę pati A. Merkel komentavo Berlyno poziciją dėl „Sputnik“ ir sakė, kad Vokietija „turėtų naudoti bet kurią vakciną, kuri buvo patvirtinta“ Europos vaistų agentūros.
Maskva neigia, kad su savo vakcina „Sputnik“ siekia daryti tarptautinę įtaką
Rusijos vyriausybė atmetė Prancūzijos kaltinimą, esą ji savo vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“ naudoja tarptautinei „įtakai daryti“.
Maskva „visiškai nesutinka“ su teiginiais, kad Rusija ir Kinija pandemiją ir „vakcinos problematiką“ naudoja kaip priemonę įtakai daryti, penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad Rusija ir Kinija neieško „kokio nors karo“.
Delfi primena, kad Vokietija paragino Europos Komisiją Europos Sąjungos mastu imtis Rusijoje gaminamos vakcinos „Sputnik V“ bendro įsigijimo.
Apie tai neseniai pranešė „Politico“.
„Mes jau paprašėme „Komisijos pradėti „Sputnik“ įsigijimo procedūrą“, – per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė vienas šalies pareigūnas ir pridūrė, kad „tai, ką matome dabar, yra Komisija, inicijuojanti šią procedūrą“.
Pareigūno teigimu, pirmiausia Komisija privalo pasidomėti situacija Europos Sąjungos valstybėse narėse ir išsiaiškinti, kurias šalis domintų rusiškos vakcinos įsigijimas, ir tik tada padėti derybas su Rusija dėl tikslaus dozių skaičiaus.
Pasiekus susitarimą, Europos Sąjungos valstybės narės pirkti „Sputnik V“ vakciną per Sąjungos pasiektos sutarties mechanizmą, teigia pašnekovas. Europos vaistų agentūra (EMA) kovo pradžioje gavo pirmąją duomenų apie „Sputnik V“ porciją, o Maskva labai suinteresuota bendradarbiavimu su Sąjunga šioje srityje.
Antradienį EMA vadovė Emer Cooke pareiškė, kad agentūra ruošiasi objektų Rusijoje, kur šalis galima vakciną nuo COVID-19, patikrai. Kol kas neaišku, kada EMA ketina apsispręsti dėl rusiškų skiepų. Vokietijos pareigūnų teigimu, pirmieji rusiškos vakcinos įsigijimo žingsniai gali būti žengti jau artimiausiu metu.
„Viliamės, kad šis procesas galėtų prasidėti kad ir dabar, kol EMA patvirtinimo procedūra tebevyksta. Mes pritartume sprendimui derybas pradėti jau šiandien“, – tikina Vokietijos atstovas. Pareigūnas patikslino, kas kol kas oficialios derybos su Rusija dar nepradėtos. „Manau, kad politine prasme tai bus aptarta jau artimoje ateityje“, – užsiminė pareigūnas, duodamas suprasti, jog šiuo klausimu Europos Sąjungos valstybių lyderiai gali pradėti diskusijas jau penktadienį per nuotolinį Europos Sąjungos tarybos viršūnių susitikimą.
Kai kurios Europos Sąjungos narės pritarimą Rusijos vakcinai Europos Sąjungos lygiu vertina prieštaringai. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar vasarį sakė, kad „Sputnik V“ vakcina neatsiejama nuo „daugybės propagandos sluoksnių ir netgi neslepiamo Rusijos noro sukiršinti Europos Sąjungos valstybes nares ir jų partneres Pietuose ir Rytuose“.
Kelios Europos Sąjungos valstybės narės, pavyzdžiui, Vengrija ir Slovakija savarankiškai jau įsigijo rusiškos vakcinos, apeidamos EMA nuomonę.
Tam, kad prasidėtų derybos dėl vakcinos įsigijimo, reikia mažiausiai keturių Europos Sąjungos narių iniciatyvos. Praeitą sekmadienį Europos Komisija teigė, kad derybos su „Sputnik V“ gamintojais „šiuo metu nevyksta“. Trečiadienį paprašytas komentaro, Europos Komisijos atstovas daugiau informacijos suteikti nepanoro. „Daugiau neturiu, ką pridurti – faktas tas, kad valstybės narės ir Europos Komisija turi apsispręsti kartu ir tik bendru sutarimu gali praplėsti vakcinų portfelį“, – teigia atstovas.