Pastarosiomis savaitėmis Estijoje kiekvieną dieną fiksuojama iki 1 700 naujų koronaviruso atvejų, praneša BBC Rusijos tarnyba.

Remiantis „New York Times“ informacija, šiuo metu ši šalis užima pirmą vietą pasaulyje pagal susirgimų skaičių 100 tūkst. gyventojų per paskutiniąsias septynias dienas. Vadovaujantis naujausiais duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį Estijoje COVID-19 užsikrėtė daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, daugiau nei 800 žmonės mirė.

Estijos politologo Raulio Rebane teigimu, krizė prasidėjo būtent dėl vyriausybės neveiklumo ir pasirinkto metodo, panašaus į „Švedijos taktiką“.

„Tiek politikai, tiek žiniasklaida į viską reagavo taip, tarytum apribojimų nereikia, tarytum kitose šalyse blogai, o mes išsikrapštysime, – sakė jis BBC Rusijos tarnybai. – Kai po vasaros susirgimų skaičius pradėjo augti, buvo padaryta strateginių klaidų, o dabar matome rezultatą.“

Jo manymu, Estija kuo puikiausiai galėjo išvengti krizės, nes šioje šalyje seniai galima pradėti verslą ir jį valdyti internetu, o pamokos nuotoliniu būdu vedamos net nedidelėse regioninėse mokyklose, ką jau kalbėti apie dideles sostinės mokyklas.

„Turint omenyje Estijos galimybes, tai tiesiog bjauru“, – piktinosi vyras.

Estų taktikos liberališkumas puikiai matyti, palyginus karantino apribojimų įvedimo chronologiją su veiksmais kaimyninėje Latvijoje: praėjusių metų pabaigoje šiose šalyse sergamumas COVID-19 buvo vienodas, bet dabar Latvijoje jis yra tris kartus mažesnis. Be to, Latvijos politikai Estijos nesėkmę kovojant su koronaviruso plitimu naudoja kaip pagrindinį argumentą, kodėl negalima atšaukti apribojimų.

Kaip vystėsi įvykiai?

2020-ųjų pavasarį, pirmosios pandemijos bangos metu, Baltijos šalys, įskaitant Estiją, įvedė karantiną nelaukusios, kol koronavirusas ims masiškai plisti.

Praėjusių metų kovo 12 d. Estija paskelbė nepaprastąją padėtį, nors tada šalyje buvo užfiksuota vos 16 koronaviruso atvejų. Užsidarė pramogų įstaigos ir sporto centrai, o mokyklos perėjo prie nuotolinio mokymo.

Kovo 17 d., kai šalyje buvo jau 205 infekuoti asmenys, vyriausybė uždarė išorines sienas užsieniečiams, o balandį – visas parduotuves, išskyrus maisto prekių ir vaistines. Taigi, pirmąją koronaviruso bangą Estija, taip pat Lietuva ir Latvija pergyveno patyrusios minimalių nuostolių.

Gegužės 15 d., kai regione susiformavo „baltiškas burbulas“, t. y. buvo galima laisvai judėti Baltijos šalių viduje, Estijoje buvo patvirtintas 1 751 koronaviruso atvejis. Palyginimui: Danijoje (5,8 mln. gyventojų) užsikrėtusiųjų buvo daugiau nei 10 tūkst., Švedijoje (apie 10 mln. gyventojų) – beveik 28 tūkst.

Bet vasarą Estija atsipalaidavo, ir jeigu kaimynai apsiribojo viešojo maitinimo įstaigų atidarymu, tai estai nepasikuklino ir atnaujino net naktinių klubų veiklą. Galiausiai rugpjūčio mėnesio pabaigoje sergamumas Estijoje, kad ir išliko žemas, bet jau buvo du kartus didesnis negu Latvijoje.

Manė, kad viskas bus gerai

Rudenį liberalioji Estijos taktika tik sustiprėjo. Spalio mėnesį, kai Baltijos šalyse pradėta kalbėti apie neišvengiamą antrąją koronaviruso bangą, Latvija įvedė reikalavimą viešose vietose dėvėti apsaugines veido kaukes, o Estijoje šių priemonių naudojimas tebuvo viso labo „rekomendacinio“ pobūdžio, beje, pradėtas siūlyti mėnesiu vėliau. Dar lapkričio mėnesio pabaigoje abiejų šalių sergamumo rodikliai buvo vienodi.

Gruodžio mėnesio viduryje Lietuvoje sergamumas sparčiai išaugo ir ši valstybė atsidūrė pirmoje vietoje ne tik Europos, bet ir viso pasaulio mastu: per septynias dienas 100 tūkst. gyventojų teko 97,4 atvejo.

„Tada Lietuvos sergamumo rodikliai pradėjo didėti, o mes manėme, kad mums viskas bus gerai“, – sakė R. Rebane.

Gruodį, kai Latvija uždarė sporto klubus ir prekybos centrus bei visoje šalyje įvedė draudimą prekiauti ne maisto prekėmis, Estija ėmėsi apribojimų tik šiauriniuose šalies regionuose, kur sergamumas buvo didesnis, nors ir ten prekybos centrams buvo leista toliau dirbti. Žmonių judėjimas tarp miestų buvo laisvas, t. y. labiau nuo viruso nukentėjusios Narvos gyventojai galėjo ramiai lankytis SPA centruose, pavyzdžiui, Pernu.

„Ribojimai nebuvo įvesti anksčiau todėl, kad atrodė, jog viruso plitimas sulėtėjo ir pirmiau pradėtų taikyti priemonių užteks“, – gruodžio mėnesį sakė Estijos socialinių reikalų ministras Tanelis Kiikas.

Sausio mėnesio pradžioje Estija beveik visiškai atnaujino ugdymą mokyklose, o paskui visoje šalyje, įskaitant Taliną, leido vėl veikti restoranams. Kaimyninės Latvijos gyventojai pavydžiai žiūrėjo į tokius sprendimus ir neslėpė nuostabos, nes sergamumo rodikliai abiejose šalyse tebebuvo daugmaž vienodi.

Naujoji vyriausybė, vadovaujama Estijos dešiniosios liberaliosios Reformų partijos atstovės Kajos Kallas, darbą pradėjo sausio 26-ąją, t. y. kitą dieną po mokinių sugrąžinimo į mokyklas. Ministrė pirmininkė nusprendė nekeisti liberalios savo pirmtakų politikos ir neįvedinėti naujų apribojimų.

„Estijoje buvo labai uždelsta priimti sprendimus. Šiuo atveju svarbų vaidmenį suvaidino valdžios pasikeitimas, – mano laikraščio „Postimees“ versijos rusų kalba vyriausioji redaktorė Olesia Lagašina. – Naujoji premjerė nespėjo suvokti reikalų esmės, be to, griežtų apribojimų įvedimas nelabai derėtų su jos liberaliu požiūriu.“

Kokie apribojimai galioja šiuo metu?

Kovo mėnesio viduryje, kai Estija pagal susirgimų skaičių įsiveržė į pirmą vietą pasaulyje, šalyje užsidarė mokyklos, viešojo maitinimo įstaigos ir (pirmą kartą!) nustojo dirbti prekybos centrai.

Visgi Estija dar nesiryžta imtis kraštutinių priemonių.

Pavyzdžiui: šalyje nepaskelbta komendanto valanda, o grožio salonai toliau priima klientus (su sąlyga, kad lankytojų bus ne daugiau negu 25 proc. viso galimo skaičiaus).

Palyginimui: kaimyninėje Latvijoje, kur sergamumo rodikliai yra beveik tris kartus žemesni, kosmetologai kreipėsi į teismą, nes nuo gruodžio mėnesio vidurio negali dirbti.

Praėjusią savaitę K. Kallas paragino šalies gyventojus dėvėti apsaugines veido kaukes ir laikytis kitų socialinės distancijos priemonių, tačiau pabrėžė, kad „neverta skelbti nepaprastosios padėties vien tik tam, kad ji būtų paskelbta“.

„Pavasarį tai padaryti buvo būtina, kad įsigaliotų apribojimai, nes vyriausybė neturėjo būtinų priemonių, – paaiškino premjerė. – Vėliau įstatymas buvo pakeistas, ir dabar vyriausybė gali duoti panašius įsakymus neįvedusi nepaprastosios padėties.“

Kas laukia „Sputniko“?

2021 m. per pirmuosius du su puse mėnesio Estijoje koronavirusas tapo pagrindine mirties priežastimi. Greitosios medicinos pagalbos personalo darbo krūvis padidėjo trečdaliu, ligoninėse užimtos beveik visos koronavirusu užsikrėtusiems pacientams skirtos vietos, apribota planinė medicinos pagalba stacionare.

Latvija ir Lietuva ištiesė Talinui pagalbos ranką – pasiūlė priimti dalį stacionare gydomų pacientų, tačiau kol kas Estija šiuo pasiūlymu nepasinaudojo.

Kaip rašo portalas „Delfi.ee“, cituodamas Sveikatos departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vadovę Hanną Sepp, 70 proc. susirgimų sukelia vadinamoji britaniškoji COVID-19 atmaina ir artimiausiomis dienomis patvirtintų infekcijos atvejų skaičius gali išaugti iki 2 tūkst. per dieną (šiuo metu jis siekia apie 1,7 tūkst.).

Kaip ir anksčiau, didžiausias sergamumas fiksuojamas sostinės regione bei šiaurės rytinėje šalies dalyje, kur ir prasidėjo antroji koronaviruso banga. Šio regiono gyventojai – daugiausia rusakalbiai. Narvoje estiškai beveik niekas nekalba, užtat čia populiarūs rusiški televizijos kanalai.

Jeigu vidutiniškai du trečdaliai Estijos gyventojų yra pasirengę skiepytis (vieną dozę jau gavo maždaug 10 proc. populiacijos), Narvoje vakcinacijos kampanija gali susidurti su sunkumais.

Pavyzdžiui, kaip neseniai pranešė Estijos valstybinė televizija, iš 115 Narvoje esančios Soldino gimnazijos darbuotojų pasiskiepyti sutiko vos 11.

„Ta [vakcina] „AstraZeneca“ tiesiog nepasitikima, o likusieji laukia rusų „Sputnik“ arba „Pfizer“. Pasakė, kad galbūt skiepysis ateityje, bet kita vakcina. Manau, kad pats pasiskiepysiu, o paskui papasakosiu mokytojams, ar pasireiškė šalutinis poveikis ir koks, jeigu pasireiškė“, – Estijos valstybinei televizijai sakė gimnazijos direktorius Romanas Treialas.

R. Rebane teigimu, daugelis rusakalbių Estijos gyventojų yra neigiamai nusistatę prieš vakcinaciją dėl rusiškų kanalų įtakos: „Rusija vykdo masinę kampaniją, todėl daugelis laukia Sputniko.“

O kai kurie žmonės, kaip pranešė Estijos žiniasklaida, pasiskiepyti rusiška vakcina iš Narvos važiuoja į Sankt Peterburgą. Apie 80 tūkst. Estijos gyventojų turi Rusijos pilietybę, t. y. gali be jokių apribojimų skiepytis šia vakcina.

Tuo tarpu šalies valdžia viliasi, kad krizę pavyks įveikti artimiausiu metu. Ministrę pirmininkę pavaduojantis viešojo administravimo ministras Jaakas Aabas pareiškė, kad dėl vakcinacijos vyresni nei 80-ies metų amžiaus žmonės pradėjo sirgti gerokai rečiau.

„Tikimės, kad apribojimai, kontaktų mažinimas ir vakcinacija padės sumažinti sergamumą per porą savaičių, – J. Aabą cituoja Estijos valstybinė televizija. – Panašu, kad apribojimus švelninsime etapais.“