„Šiandien švenčia visa tauta“, – pareiškė ministras pirmininkas Kiriakas Micoatakis, kai virš Atėnų Akropolio buvo iškilmingai pakelta Graikijos vėliava.

„Prieš du šimtmečius saujelė ryžtingų kovotojų Graikijoje ir už jos ribų iškėlė nepriklausomybės vėliavą... Su sąjungininkų pagalba jie didvyriškai kovėsi ir laimėjo laisvę“, – pridūrė jis.

Renginiai planuojami visoje Graikijoje ir tarp graikų diasporos užsienyje. K. Micoatakis trečiadienį sakė, kad „Graikijos atgimimas“ buvo „svarbus įvykis visam helenistiniam [judėjimui]".

Atėnuose imtasi griežtų saugumo priemonių – sutelkta 4 000 policininkų ir snaiperių, taip pat vykdomas stebėjimas iš bepiločių skraidyklių, sakė vienas policijos šaltinis. Dėl pandemijos žiūrovai į ceremonijas nebuvo įleidžiami, išskyrus nedidelį skaičių žurnalistų.

Tarp dalyvaujančių užsienio šalių atstovų yra Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas, o Prancūzijai atstovauja gynybos ministrė Florence Parly, prezidentui Emmanueliui Macronui atsisakius atvykti dėl pandemijos karantino. Ketvirtadienį jie dalyvavo padedant vainikus prie Nežinomo kareivio kapo – pagrindinio Graikijos karinio memorialo.

Graikija dėl savo nepriklausomybės ilgiau nei dešimtmetį kovojo prieš Osmanų imperiją, kuri apėmė Balkanus, dabartinės Turkijos teritoriją ir dalį Šiaurės Afrikos. Graikų sukilėliams pergalę 1830 metais iškovoti padėjo Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos karinė pagalbos.

Šios trys šalys, padėjusios Graikijai nepriklausomybės kare, atsiuntė karinės technikos ketvirtadienio renginiams, kartu su kitomis šalimis.

Per paradą Atėnuose, kuriame važiavo tankų, artilerijos pabūklų ir praskrido naikintuvų, taip pat pasirodė raitelių, dėvinčių tradicinius kostiumus, kokius kariai nešiojo 1821-aisiais prasidėjusiame kare.

„Kaip Vakarų civilizacijos šaltinis, Graikijos dvasia tvyro mūsų bendruomenėse ir mūsų demokratijose, – trečiadienį per vakarienę prezidento rezidencijoje sakė princas Charlesas. – Be jos mūsų įstatymai, mūsų menas, mūsų gyvenimo būdas nebūtų taip suklestėję.“

Patranka ant Likabeto kalvos, stūksančios virš Atėnų, anksčiau atliko 21 šūvio saliutą.

Nepriklausomybės palaikymas

Trečiadienį E. Macronas interviu Graikijos televizijai paminėjo įtampą tarp Graikijos ir Turkijos dėl jūros sienų.

Konfliktas kilo praėjusiais metais, kai Ankara išsiuntė tyrimų laivą kartu su keliais kariniais laivais į vandenis Viduržemio jūros rytinėje dalyje. Į tas akvatorijas pretenzijas reiškia tiek Turkija, tiek Graikija, o Atėnų pusę palaiko Europos Sąjunga.

„Turime visada būti mūsų europiečių sąjungininkų pusėje, kai yra puolamas jų suverenitetas, kai keliamas pavojus jų nepriklausomybei, [negerbiamos] jų sienos“, – sakė E. Macronas.

Graikijos nepriklausomybės palaikymas 1821-aisias pradėjo ištisą judėjimą Europoje ir Jungtinėse Valstijose, vadinamą filhelenizmu. Šioje veikloje veikloje dalyvavo tuometis JAV prezidentas Thomas Jeffersonas, Rusijos rašytojas Aleksandras Puškinas ir Anglijos poetai Percy'is Bysshe'as Shelley ir lordas Byronas.

Šimtai filhelenistų savanorių kovojo ir žuvo dėl Graikijos išlaisvinimo, tarp jų ir Byronas.

Bendros Prancūzijos, Rusijos ir Britanijos pajėgos galiausiai įveikė Turkijos ir Egipto laivyną kertiniame Navarino mūšyje 1827-aisiais, o tolimesnės karinės pergalės privertė Osmanų imperiją pripažinti Graikijos nepriklausomybę 1830-aisiais.