Anksčiau trečiadienį pranešta, kad kanclerė ir 16 žemių lyderiai sutarė atšaukti savo planus per Velykas sugriežtinti dėl koronaviruso pandemijos taikomus suvaržymus.
Per pirmadienį vykusį susitikimą lyderiai susitarė, kad balandžio 1–5 dienomis bus uždarytos beveik visos parduotuvės. Šeštadienį, balandžio 3-ąją būtų leista atsidaryti tik maisto parduotuvėms.
Tačiau šiems planams išprovokavus aštrią kritiką trečiadienį buvo sušauktas neeilinis pasitarimas, ir lyderiai sutiko tik prašyti visuomenę Velykų savaitgalį praleisti namuose, sakė AFP šaltinis.
„Sumanymas dar labiau sugriežtinti karantiną per Velykas buvo parengtas turint geriausių ketinimų, nes privalome greitai suvaldyti trečiąją koronaviruso bangą, – sakė Angela Merkel. – Visgi šis sumanymas... buvo klaida. Priežastys buvo geros, bet jo nepavyktų tinkamai įgyvendinti per tokį trumpą laiką.“
„Ši klaida yra tik mano, – reporteriams teigė ji. – Klaidas reikia pripažinti, o visų svarbiausia – ištaisyti, ir, jei įmanoma, tai padaryti laiku.“
„Žinoma, suprantu, kad visas šis reikalas sukėlė dar daugiau nežinomybės. Man dėl to labai gaila ir nuoširdžiai atsiprašau visų piliečių“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė.
Sprendimą per Velykas Vokietijoje dar labiau sugriežtinti karantiną sukritikavo opozicijoje esantys politikai, Bažnyčios atstovai, darbdavių organizacijos ir net vidaus reikalų ministras.
Per trečiadienį prasidėjusį posėdį buvo diskutuojama dėl įvairių klausimų, pavyzdžiui: ar Didįjį ketvirtadienį paskelbti nedarbo diena, ką būtent reiškia frazė „draudimas būriuotis“ ir ar bus visiškai uždraustos religinės apeigos bažnyčiose.
Pirmieji du klausimai sukėlė sumaištį, nes antradienį pasirodžiusi informacija buvo miglotai suformuluota.
Ketinimą uždrausti religines apeigas svarbiausios krikščionių šventės metu kritikavo Bažnyčios lyderiai ir vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis.
Delfi primena, kad Vokietijos kanclerė ir žemių vadovai ne tik buvo susitarę iki balandžio 18 dienos pratęsti dabar galiojančias suvaržymo priemones, įskaitant kultūros, sporto centrų ir laisvalaikio praleidimo vietų uždarymą, bet dar sugriežtinti karantino priemones nuo balandžio 1 iki 5 dienos.
„Padėtis yra rimta. Atvejų skaičius auga eksponentiškai, intensyvios terapijos lovos vėl užsipildo“, – antradienį sakė A. Merkel.
Vokietijoje vyrauja ir plinta britiškoji COVID-19 atmaina, nurodė kanclerė.
„Mes išgyvename naują pandemiją“, – pridūrė ji.
„Iš esmės mes turime naują virusą... Jis yra daug mirtingesnis, daug užkrečiamesnis ir ilgiau užkrečiamas“, – sakė A. Merkel.
Kanclerės pavaduotojas Olafas Scholzas visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė, kad „teisinga būtų pasinaudojant Velykų laikotarpiu nuspausti stabdžius“.
Tačiau vokiečių kantrybę jau sekina lėtai vykstantis gyventojų skiepijimas, masinio greitojo testavimo pradžios vėlavimas ir augantys naujų COVID-19 atvejų skaičiai, kurių nesustabdė ilgus mėnesius trunkantys suvaržymai. Visuomenės parama A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) yra mažiausia per metus.
Didžiausia Europos Sąjungos ekonomika rugsėjį rinks naują federalinį parlamentą, o 16 metų valdžioje išbuvusi A. Merkel pasitrauks.
Savaitraštis „Der Spiegel“ vyriausybės vis įvedamus apribojimus pavadino „skandalu“, pareiškęs, kad ji stato „visiškai neteisingus prioritetus“ ir daugiau dėmesio turėtų skirti vakcinacijos kampanijai bei testavimo strategijai.
„Šis trijų savaičių karantino ritmas patvirtina įtarimą, kad federalinė vyriausybė ir žemės paprasčiausiai bando vytis žaidime, kurį pralaimėjo“, – parašė konservatyvios pakraipos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Tuo metu ultrakairiojo sparno partijai „Die Linke“ atstovaujantis parlamentaras Dietmaras Bartschas antradienį sakė, kad kanclerė ir jos ministrai „turėtų atsiprašyti piliečių“ už savo klaidingus sprendimus.
Vokietija antradienį paskelbė per praėjusią parą registravusi 7 485 naujus užsikrėtimo atvejus, taip pat mirė 250 anksčiau užsikrėtusių pacientų. Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, pastarųjų septynių dienų sergamumas siekia 108,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Vasario pabaigoje Vokietijoje buvo pradėti švelninti dėl koronaviruso pandemijos įvesti suvaržymai, o kovą buvo leista atsidaryti kirpykloms ir kai kurioms parduotuvėms.
A. Merkel ir žemių lyderiai kovo pradžioje susitarė, kad regionų valdžia vėl sugrąžins suvaržymus, jeigu šis rodiklis viršys 100.
„Visiškai teisinga, kad mes spaudžiame avarinius stabdžius“, – pareiškė A. Merkel.
„Netinkami prioritetai“
Ketinimai sugriežtinti karantiną šalyje sukėlė didžiulį pasipiktinimą: pavyzdžiui, dienraštis „Bild“ pavadino vyriausybės tvarkymąsi su pandemija „betvarke“.
„Merkel ir [regionų lyderiai] pametė iš akių tikrąją problemą“, – nurodė leidinys.
Savaitraštis „Der Spiegel“ savo ruožtu tas priemones pavadino „skandalu“, teigdamas, kad vyriausybė turi „visiškai netinkamus prioritetus“ ir turėtų sutelkti dėmesį į skiepijimo kampaniją ir testavimo strategijos tobulinimą.
Opozicijos politikai trečiadienį paragino surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente, tačiau A. Merkel patikino, kad ją visiškai tebepalaiko jos dešinįjį ir kairįjį sparną vienijanti koalicinė vyriausybė.
Epidemiologinė padėtis Vokietijoje ir toliau prastėja: Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, trečiadienį buvo patvirtinta 15 813 naujų užsikrėtimo atvejų.
Be velykinio karantino, A. Merkel ir regionų lyderiai pirmadienio vakarą buvo susitarę pratęsti jau galiojančius suvaržymus dėl COVID-19, įskaitant kultūros, laisvalaikio ir sporto centrų uždarymo pratęsimą iki balandžio 18 dienos.
„Padėtis yra rimta. Atvejų skaičius auga eksponentiškai, o intensyviosios terapijos skyrių lovos vėl užpildomos“, – pareiškė A. Merkel, paskelbusi apie tas priemones.
Britiškoji koronaviruso atmaina Vokietijoje tapo dominuojančia, pažymėjo kanclerė ir perspėjo: „Mus ištiko nauja pandemija.“
Tačiau šalyje senka kantrybė dėl lėtų vakcinacijos tempų, buksuojančio masinio sparčiojo testavimo ir nepaisant kelis mėnesius trukusio karantino augančio sergamumo – dėl viso to CDU populiarumas šiuo metu yra menkiausias per pastaruosius metus.
Europos didžiausia ekonomika rugsėjį rinks naują federalinį parlamentą, o 16 metų šaliai vadovavusi A. Merkel pasitrauks iš valdžios.
Remiantis viena trečiadienį paskelbta apklausa, CDU dabar palaiko 26 proc. rinkėjų – gerokai mažiau nei 2017 metais, kuomet už šią valdančiąją partiją nubalsavo 32,9 proc. elektorato.
A. Merkel trečiadienį mėgino perteikti visuomenei optimistišką nuotaiką, žadėdama vokiečiams „įveikti virusą kartu“.
„Kelias yra sunkus ir duobėtas, jame yra ir sėkmių, ir kliūčių. Tačiau viruso keliamas siaubas pamažu trauksis“, – pabrėžė kanclerė.