Aljanso užsienio reikalų ministrai Briuselyje surengė derybas dėl 9,6 tūkst. karių turinčio NATO kontingento Afganistane ateities, liekant vis mažiau laiko iki gegužės 1-osios termino, kai JAV, remdamasi ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo administracijos susitarimu su Talibanu, turėtų išvesti savo karius iš tos šalies.

„Šiandien nepriėmėme jokių galutinių sprendimų dėl mūsų pajėgų pozicijos, bet esame pasiryžę imtis visų būtinų priemonių, kad išlaikytume savo karius saugius“, – po derybų sakė J. Stoltenbergas.

„Ateinančiomis dienomis ir savaitėmis toliau labai glaudžiai konsultuosimės“, – pridūrė jis.

Susirūpinusios sąjungininkės laukia naujojo JAV prezidento Joe Bideno sprendimo, ar bus laikomasi jo pirmtako sutartos pajėgų išvedimo datos. Tačiau A. Blinkenas, pradėjęs pirmąjį savo oficialų vizitą Europoje, sakė galįs pasidalyti su Aljanso narėmis tik Vašingtono „pirminiais samprotavimais“.

Pasak J. Stoltenbergo, sprendimas dėl pajėgų išvedimo priklausys nuo pažangos stringančiose taikos derybose tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano, kaip kovotojai pasižadėjo per praeitais metais sudarytą susitarimą su D. Trumpu.

„Ką nuspręsime mes – priklausys nuo taikos proceso raidos“, – sakė J. Stoltenbergas.

Vašingtonas stengiasi suteikti naują postūmį taikos procesui, nes praeitą savaitę per suinteresuotų šalių susitikimą Maskvoje iš aklavietės išeiti nepavyko.

Ateinantį mėnesį turėtų būti surengta dar platesnė konferencija, organizuojama NATO narės Turkijos.

„Turi būti susieta“

„Amerikiečiai laikosi to paties požiūrio, kad kariškių buvimas ir taikos derybos turi būti susieti“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

„Turime manyti, jog jeigu taikos derybos iki balandžio pabaigos nebus pasibaigusios, tai taip pat reikš, kad karinis buvimas irgi bus pratęstas“, – pridūrė jis.

Pasak H. Maaso, Vokietija nori Talibano remiamo susitarimo, jog NATO karinis dalyvavimas „bus priderintas prie taikos derybų trukmės“.

Praeitais metais sudarytu susitarimu Talibanas įsipareigojo pradėti taikos derybas su Kabulu ir sumažinti smurtą, bet JAV skundėsi, kad kraujo liejimas Afganistane suintensyvėjo.

JAV ir jų sąjungininkai trokšta išvengti padėties, kai Afganistanas vėl taptų prieglobsčiu teroristų grupuotėms, praėjus dviem dešimtmečiams po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų, išprovokavusių Vakarų šalių pajėgų įsiveržimą į šią šalį.

„Kad ir ką galiausiai padarytų Jungtinės Valstijos, tam įtaką padarys mūsų NATO sąjungininkų požiūris, mano parsivežtas atgal po šių pokalbių“, – prieš derybas sakė A. Blinkenas.