Park Geun-hye 2017 metais buvo paskelbta apkalta, šalyje įsiplieskus protestams dėl įtarimų, kad ji leido artimai draugei kištis į valstybės reikalus. Vėliau eksprezidentė buvo nuteista kalėti 20 metų už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą valdžia.

Ji nesumokėjo jai skirtos 21,5 mlrd. vonų (16,1 mln. eurų) siekiančios baudos su turto konfiskavimu iki praėjusį mėnesį suėjusio galutinio termino – taigi, pareigūnai „konfiskavo Park namus“ naujienų agentūrai AFP sakė Seulo centrinės apygardos prokuratūros atstovas.

Pasak jo, prokurorai paprašė oficialių gavėjų parduoti šį pastatą per viešą aukcioną.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, prabangiame pietiniame Seulo rajone esančio Park Geun-hye dviaukščio namo vertė siekė 2,8 mlrd. vonų (per 2 mln. eurų), kai teismas įšaldė jos turtą 2018 metais.

Atsižvelgiant į atskirą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, skirtą jai už rinkimų įstatymų pažeidimus, Park Geun-hye – pirmoji Pietų Korėjos prezidento postą užėmusi moteris – turėtų už grotų praleisti 22 metus. Tai reiškia, kad pasibaigus šiam terminui eksprezidentė jau bus įkopusi į devintą dešimtį metų.

Šis korupcijos skandalas atskleidė šešėlinius ryšius tarp didžiausių Pietų Korėjos įmonių ir valdžios. Buvusi valstybės vadovė ir jos artima draugė bei patikėtinė Choi Soon-sil buvo apkaltintos mainais į politinį prielankumą ėmusios kyšius iš didžiųjų šalies bendrovių, įskaitant „Samsung Electronics“.

Po konservatorės Park Geun-hye nuopuolio prezidento rinkimus 2017 metų gegužę laimėjo kairiojo sparno atstovas Moon Jae-inas.

Pietų Korėjos prezidentai pasibaigus jų valdymui dažnai atsiduria kalėjime – paprastai iškart, kai į prezidentūrą atsikrausto jų politiniai priešininkai.

Visi keturi tebegyvenantys Pietų Korėjos eksprezidentai buvo nuteisti baudžiamosiose bylose.