Ar PAR atmaina yra pavojingesnė?
Nėra įrodymų, kad PAR atmaina sukelia sunkesnę COVID-19 eigą ja užsikrėtusiems žmonėms, skelbia BBC. Kaip ir pradinio viruso infekcijos atveju, didesnis pavojus kyla vyresnio amžiaus žmonėms ar kitų rimtų negalavimų turintiems asmenims. Visgi taip pat nerimaujama, kad turimos vakcinos gali ne itin veiksmingai apsaugoti nuo PAR atmainos.
Keletas iš atmainai būdingų pokyčių yra susiję su spyglio baltymu. Būtent ši dalis yra atsakinga už viruso patekimą į žmogaus ląsteles. Spyglio baltymu paremtos ir vakcinos, štai kodėl ekspertai yra susirūpinę dėl minėtųjų mutacijų. Kita mutacija, pavadinta E484K, gali padėti virusui išvengti imuninės sistemos atsako ir pabloginti vakcinų nuo koronaviruso veiksmingumą.
Ar vakcinos apsaugo nuo PAR atmainos?
Kol kas dar sunku tiksliai pasakyti, ar vakcinos apsaugo ir kaip veiksmingai, nes reikia atlikti daugiau tyrimų. Kita vertus, labai mažai tikėtina, kad dėl mutacijų vakcinos tapo bevertėmis.
Mokslininkai laboratorijoje išbandė „Pfizer“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumą prieš N501Y ir E484K mutacijas, naudodami iš paskiepytų žmonių paimtus kraujo mėginius. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad vakcina apsaugo nuo patogeno, bet ne taip veiksmingai.
Ankstyvieji bendrovės „Moderna“ tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad jos sukurta vakcina tebėra veiksminga prieš PAR variantą, tačiau imuninės sistemos atsakas gali būti silpnesnis ir trumpesnis.
Naujos vakcinos nuo koronaviruso, sukurtos įmonių „Novavax“ ir „Janssen“ ir dar nepatvirtintos, nors galbūt tai nutiks gana greitai, regis, kažkiek apsaugo nuo PAR atmainos.
Preliminarių studijų duomenys rodo, kad Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ sukurta vakcina suteikia „ribotą“ apsaugą nuo PAR sukeliamos lengvos COVID-19 formos, bet ekspertai sako, kad ši vakcina galėtų apsaugoti ir nuo sunkios ligos formos.
Net blogiausio scenarijaus atveju vakcinas per kelias savaites ar mėnesius galima modifikuoti ir pritaikyti konkrečiai atmainai.
Reinfekcijos
Sausio pabaigoje naujienų agentūra „Bloomberg“ rašė, kad Pietų Afrikoje buvo užfiksuota apie 4 000 pakartotinių COVID-19 užsikrėtimų, sakė Barry Schoubas, šalies ministerijos patariamojo komiteto vakcinų klausimais pirmininkas.
„Taip yra didele dalimi dėl viruso atmainos“, pirmą kartą aptiktos šioje šalyje, trečiadienį per vaizdo seminarą kalbėjo B. Schoubas.
Mutacija, mokslininkų žinoma kaip B.1.351, šalyje buvo nustatyta praėjusiais metais ir tapo dominuojančia atmaina visuomenėje.
Pietų Afrika, kurioje koronaviruso infekcija užsikrėtė per 1,5 mln. žmonių ir daugiau 52 000 mirė, yra sunkiausiai nuo pandemijos nukentėjusi šalis žemyne.
Vasario 8 d. skelbta, kad Pietų Afrikoje atliktas vakcinų tyrimas nustatė, kad du procentai žmonių, kurie anksčiau buvo infekuoti ankstesne viruso versija, užsikrėtė viruso atmaina.
Pakartotiniai užsikrėtimai kelia visuomenės sveikatos problemą, ne tik asmeninę. Net tais atvejais, kai pakartotinai užsikrėtus nepasireiškia jokių simptomų arba jie tik nežymūs, žmonės vis tiek gali platinti virusą. Štai kodėl sveikatos apsaugos pareigūnai skatina vykdyti vakcinaciją kaip ilgesnės trukmės sprendimą ir ragina gyventojus dėvėti kaukes, laikytis fizinio atstumo ir dažnai plauti rankas.
Tyrimas Izraelyje rodo sumažėjusį „Pfizer“ vakcinos efektyvumą
Izraelyje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina nuo COVID-19 yra mažiau veiksminga prieš PAR atmainą, praneša timesofisrael.com.
Studiją atlikusių Negeve esančio Ben-Guriono universiteto mokslininkų teigimu, suleidus šios vakcinos susidaro daug antikūnų, kurie veiksmingai kovoja tiek su pradiniu koronavirusu, tiek su britiškąja atmaina, tačiau jie tik vidutiniškai neutralizuoja PAR atmainą.
Taip pat tyrimo metu „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina buvo mažiau veiksminga prieš atmainas, turinčias britiškajam ir PAR variantams būdingų savybių.
Tyrėjai paėmė kraujo mėginių iš 10 žmonių, kurie persirgo COVID-19, penkių žmonių, kurie gavo pirmą vakcinos dozę, ir 10 žmonių, kurie gavo ir antrą dozę. Kraujo mėginiai buvo paimti praėjus 21 dienai po pirmos dozės arba 10 dienų po antros.
Paskui jie įvertino antikūnų gebėjimą apsaugoti nuo infekcijos.
„Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina „Pfizer“ vakcinos klinikinį veiksmingumą, tačiau kelia rūpestį dėl jos veiksmingumo prieš konkrečius cirkuliuojančius SŪRS-CoV-2 variantus, – rašė autoriai. – Apskritai imant, šie rezultatai verčia atidžiai stebėti atmainų plitimą ir kurti naujas vakcinas, geriau pritaikytas SŪRS-CoV-2 variantams neutralizuoti.“
„AstraZeneca“ sukurta vakcina suteikia vos 10 proc. apsaugą nuo PAR atmainos, teigė tyrėjai.
Nedidelės apimties vakcinos veiksmingumo tyrimą atlikę mokslininkai sakė, kad vakcina labai prastai apsaugo nuo lengvos ir vidutinio sunkumo infekcijos. Visgi jie išreiškė viltį, kad, bent teoriškai, ji turėtų kažkiek apsaugoti ir nuo sunkios infekcijos, informuoja theguardian.com.
Šie nuviliantys rezultatai paaiškėjo tuo metu, kai „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos laboratoriniai tyrimai parodė, kad ji gali neblogai apsaugoti nuo PAR atmainos.
Teksaso universiteto mokslininkai paėmė antikūnų turinčios kraujo plazmos iš 20 žmonių, kuriems neseniai buvo suleistos dvi „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos dozės.
Tyrimų metu antikūnų veiksmingumas neutralizuojant mutavusį virusą vidutiniškai siekė 81 proc., palyginti su veiksmingumu prieš pradinį koronaviruso variantą.
Žurnale „Nature Medicine“ paskelbti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad svarbiausia PAR varianto mutacija, vadinama E484K, dramatiškai nesusilpnina vakcinos sukuriamos apsaugos.
Paaiškėjus abejonėms dėl „AstraZeneca“ gaminio veiksmingumo, PAR sustabdė skiepijimą šia vakcina. Jungtinės Karalystės (JK) sveikatos apsaugos ministras pareiškė, kad kasmetiniai skiepai nuo koronaviruso daugeliui žmonių gali tapti naująja norma, mokslininkams stengiantis įgauti pranašumą prieš viruso mutacijas.
Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos bandymams vadovavęs prof. Shabiras Madhi, dirbantis Vitvatersrando universitete, sakė, kad, nors ir mažas, tyrimas buvo pritaikytas išsiaiškinti, ar vakcina pasižymi bent 60 proc. apsauga nuo bet kokio sunkumo COVID-19.
„Išanalizavę gautus rezultatus, turime apie 10 proc. veiksmingumą. Žinoma, tai gerokai mažiau nei pageidauta 60 proc. apsauga. Net jeigu būtų atliktas didesnis tyrimas, vargu ar vakcinos veiksmingumas pasiektų 40 arba 50 proc.“, – „BBC Radio 4“ laidos „Today“ metu kalbėjo jis.
„Studijos rezultatai rodo, kad, kalbant apie gana jaunų žmonių grupę, kurioje mažai tokiomis ligomis kaip hipertenzija ar diabetas sergančių asmenų, vakcina neapsaugo nuo lengvos ar vidutinio sunkumo infekcijos“, – pridūrė profesorius.
Remiantis „Reuters“ interviu su 18 atidžiai pandemijos eigą stebinčių ar bandančių sušvelninti jos poveikį specialistų, galima teigti, kad tarp mokslininkų formuojasi naujas požiūris. Dauguma pažymi, kad proveržis praėjusiais metais, kai buvo sukurtos dvi maždaug 95 proc. veiksmingos vakcinos nuo COVID-19, iš pradžių įžiebė viltį, jog virusą iš esmės būtų galima suvaldyti – panašiai kaip kažkada tymus.
Tačiau, jų teigimu, pastarųjų savaičių duomenys apie naujas Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainas slopina šį optimizmą. Dabar mokslininkai neabejoja, kad SARS-CoV-2 ne tik išliks tarp mūsų, tapęs endeminiu virusu, ir plis visuomenėje, bet ir veikiausiai per artimiausius metus užkraus sunkią susirgimų bei mirčių naštą.
Pasak mokslininkų, dėl šios priežasties žmonėms teks nusiteikti, kad ir toliau per COVID-19 protrūkius reikės laikytis specialių priemonių, pavyzdžiui, nuolat dėvėti kaukes ir vengti vietų, kuriose gausu žmonių. Tas ypač bus taikytina didelės rizikos grupei priklausantiems žmonėms. Netgi po vakcinacijos „vis dar norėsis dėvėti kaukę, jei plis viruso atmainos“, interviu teigė vyresnysis Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno patarėjas Anthony Fauci.
„Užtenka vienos menkos viruso atmainos žiežirbos, ir ji įplieks kitą protrūkį – štai tokia prognozė“, – apie tai, kada gyvenimas sugrįš į normalias vėžes, kalbėjo ekspertas.
Kai kurie mokslininkai, įskaitant ir Vašingtono universiteto ligų ekspertą Chrisą Murray‘ų, pripažįsta, kad situacija gali pasitaisyti.
Rekordiškai greitai sukurtos naujos vakcinos, panašu, vis dar padeda sumažinti ligoninėse atsidūrusių žmonių ir mirčių skaičių net ir plintant naujosioms atmainoms.
Tačiau Ch. Murray‘aus teigimu, jei Pietų Afrikos ar kitos panašios atmainos ir toliau sparčiai plis, COVID-19 atvejų, besibaigiančių gydymu ligoninėje ar mirtimi, skaičius ateinančią žiemą gali būti keturis kartus didesnis nei gripo atvejų skaičius.
Didžiąją 2020-ųjų dalį daugumą mokslininkų virusas vis nustebindavo. Tačiau jie ramino, kad koronavirusas tiek smarkiai nepakito, jog taptų labiau užkrečiamas ar labiau mirtinas. Didysis proveržis įvyko lapkritį. „Pfizer Inc.“ ir jų partnerė Vokietijoje „BioNTech SE“ bei „Moderna Inc.“ paskelbė, kad klinikiniai tyrimai rodo, jog jų sukurtos vakcinos yra maždaug 95 proc. veiksmingos siekiant apsisaugoti nuo COVID-19. Toks efektyvumas gerokai didesnis nei bet kurios vakcinos nuo gripo.
Bent dalis su „Reuters“ besikalbėjusių mokslininkų teigė, kad net ir sužinoję šiuos rezultatus jie nesitikėjo, jog vakcinos sunaikins virusą. Visgi dauguma mokslininkų „Reuters“ sakė, kad duomenys mokslininkų bendruomenėje pakurstė viltį, jog būtų įmanoma iš esmės sunaikinti COVID-19, jei tik pasaulio gyventojai būtų pakankamai greitai paskiepyti.
„Prieš Kalėdas dėl visų šių vakcinų buvome nusiteikę gana optimistiškai. Ne visi tikėjomės, kad pavyks iš karto sukurti tokiu dideliu efektyvumu pasižyminčias vakcinas“, – prisimena Azra Ghani, Londono imperatoriškojo koledžo infekcinių ligų ir epidemiologijos skyriaus vadovė. Optimizmas pasirodė esantis trumpalaikis.
Gruodžio pabaigoje Jungtinė Karalystė pranešė apie naują viruso atmainą, kuri plinta sparčiau. Netrukus ji tapo dominuojančia koronaviruso atmaina šalyje. Maždaug tuo pačiu metu mokslininkai sužinojo apie greičiau plintančių Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainų poveikį.
Vyriausiasis „Pfizer“ vakcinų mokslininkas Philas Dormitzeris lapkritį „Reuters“ sakė, kad Jungtinių Valstijų vaistų gamintojo vakcinos sėkmė parodė, jog virusas yra „neatsparus imunizacijai“. Mokslininkas tą pavadino „žmonijos proveržiu“. Visgi sausio pradžioje jis pripažino, kad viruso atmainos „atvertė naują skyrių“, todėl kompanijoms teks nuolatos stebėti mutacijas, kurios gali sumenkinti vakcinų poveikį.
