Naujojo koronaviruso SARS-CoV-2 trajektorija iki tol, kai jis 2019 m. gruodį pasirodė centrinėje Kinijoje, tebėra galvosūkis, tačiau, anot mokslininkų, jį įmanoma išnarplioti.
Uhane, kur atsirado pirmasis atvejų klasteris, „Covid-19“ medžioklėje dalyvaujantys mokslininkai identifikavo keturias hipotezes, galinčias paaiškinti viruso genezę, įskaitant dvi, kurios sukėlė kontroversiją, nors yra laikomos mažai tikėtinomis.
Pekinas laikosi teorijos, kad virusas buvo išplatintas per užkrėstą maistą ar pakuotes, o D. Trumpo administracija tvirtino, kad tai galėjo būti nelaimingo atsitikimo laboratorijoje pasekmė.
Vis dėlto labiausiai įtikima teorija, kaip teigia misijoje dalyvaujantys ekspertai, yra susijusi su Kinijos laukinių gyvūnų prekyba. Laukinių gyvūnų, medžiojamų maistui, kailiams ir tradicinei medicinai, verslas 2016 m. siekė apie 520 mlrd. juanių (80 mlrd. dolerių).
Huanano maisto turguje centriniame Uhane – mieste, kuriame buvo nustatytas pirmasis didelis „Covid-19“ protrūkis – buvo parduodami gyvi gyvūnai, galėję išplatinti koronaviruso infekciją.
Neatmestina, kad jie veikė kaip viruso perdavėjai, pernešdami jį iš šikšnosparnių (labiausiai tikėtino pirminio šaltinio) žmonėms, teigia Peteris Daszakas, zoologas, dalyvavęs bendruose tyrimuose šių metų pradžioje, kai tarptautiniai ekspertai lankėsi Uhane – po to, kai Kinijos vyriausybė kelis mėnesius buvo atsitvėrusi tylos siena.
„Pagrindinė šio tyrimų etapo išvada – žinoma, tyrimas dar nesibaigė, – yra ta, kad lygiai tas pats kelias, kuriuo atėjo SARS, padėjo atsirasti ir „Covid“ infekcijai“, – sakė P. Daszakas, kuris taip pat yra Niujorke įsikūrusios ne pelno organizacijos „EcoHealth Alliance“, siekiančios užkirsti kelią virusų protrūkiams visame pasaulyje, prezidentas.
Mokslininkų ataskaita, kurią planuojama pristatyti šią savaitę (pristatymą užvilkino politiniai nesutarimai), greičiausiai bus anaiptol ne galutinė. Planuojama atlikti daugiau tyrimų, taip pat ir už Kinijos ribų, šifruojant „Covid-19“ atsiradimo istoriją, gyvybiškai svarbią bandant suprasti, kaip būtų galima suvaldyti ligos atsigavimą ir padėti išvengti panašių katastrofų ateityje.
Nors viruso kilmės medžioklė tapo pasaulio supervalstybių politiniu futbolu, P. Daszakas teigia manantis, kad galiausiai nugalės mokslas. Reikšmingi duomenys apie tai, iš kur atsirado SARS-CoV-2 ir kaip jis išplito, bus atskleisti per ateinančius kelerius metus, sakė jis per kovo 10 d. „Chatham House“ surengtą internetinį seminarą.
SARS paplitimas
Ūkiuose auginamos ir laukinėje gamtoje gyvenančios civetos – mažas, naktinis žinduolis, Kinijoje vartojamas maistui, – buvo apkaltintos 2003 m. SARS viruso išplatinimu pietinės Guangdongo provincijos turguose. Vėliau mokslininkai nustatė, kad infekcija kilo iš šikšnosparnių – natūralaus koronavirusų rezervuaro.
Abi rūšys greičiausiai susidūrė turguose, kur gyvi gyvūnai laikomi sausakimšuose narvuose, ir tai leido šikšnosparnių platinamam virusui adaptuotis ir sustiprėti, kol jis persidavė žmonėms – pirmiausia turgaus darbuotojams ir gyvūnų augintojams.
Mokslininkai teigia, kad panašus scenarijus galėjo susiklostyti ir su „Covid-19“. Pirmųjų 99 pacientų, gydytų infekcinių ligų ligoninėje Uhane, tyrimas parodė, kad pusė jų turėjo reikalų su Huanano jūrų gėrybių turgumi, kuriame, kaip pranešama, buvo parduodami ir gyvi gyvūnai, kai kurie neteisėtai sugauti laukinėje gamtoje ir paskerdžiami klientų akivaizdoje.
Gali būti, kad virusas persidavė žmogui per užkrėstą gyvūną, kuris buvo parduotas Huanano turguje ar kur nors kitur Uhane, teigia Sidnėjaus mikrobiologas Dominicas Dwyeris, dalyvavęs PSO komandoje, kuri vasario mėnesį lankėsi šiame Kinijos mieste.
Vis dėlto lieka neatsakytų klausimų apie turgaus vaidmenį platinant infekciją.
Atlikus tyrimus po to, kai turgus 2019 m. gruodį buvo uždarytas, nepavyko rasti jokių užsikrėtusių gyvūnų. Tačiau buvo rasta daug užterštų paviršių, kurie galėjo padėti platinti virusą, paskleistą infekuotų žmonių ar užterštų gyvūninės kilmės produktų.
Painiavą sustiprina tai, kad pirmajam žinomam „Covid-19“ pacientui simptomai pasireiškė keturiomis dienomis anksčiau nei pirmiesiems su turgaviete susijusiems atvejams.
Gruodžio viduryje surinktų SARS-CoV-2 mėginių analizė atskleidė tarp jų egzistuojančius subtilius genetinius skirtumus. Tai reiškia, kad virusas galėjo slapta cirkuliuoti bendruomenėje ištisas savaites, kol gydytojai apie jį buvo perspėti kelių sunkių pacientų, susirgusių paslaptinga virusine pneumonija.
Pirminį koronaviruso perdavimą žmogui greičiausiai sekė greita viruso adaptacija, teigia Joelis O. Wertheimas, Kalifornijos universiteto San Diege medicinos docentas. Gali būti, kad virusas buvo perduotas ne vieną kartą ir išnyko, nes užsikrėtę asmenys viruso toliau niekam neperdavė, svarsto J. Wertheimas su kolegomis kovo 18 d. žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje.
Galiausiai virusas užkrėtė asmenį, kuris jį perdavė dar keliems žmonėms, o šie savo ruožtu perdavė kitiems. Gali būti, kad tas asmuo buvo superplatintojas.
Visa tai galėjo įvykti Huanano turguje, interviu sakė J. Wertheimas. „Turgus galėjo būti ta vieta, kur virusas persidavė žmonėms“, – kalbėjo jis.
Dabartiniai įrodymai leidžia manyti, kad turgus buvo ta vieta, kur SARS-CoV-2 buvo išplatintas, bet nebūtinai jo atsiradimo vieta, sako D. Dwyeris.
„Tobula vieta“
„Apsilankęs tame turguje supranti, kad tai tobula vieta protrūkiui atsirasti, nes čia daug žmonių, daug prekystalių, daug gyvūninės kilmės produktų, o ventiliacijos ir nuotėkų sistema toli gražu neišvystyta, – sakė jis interviu. – Nenuostabu, kad būtent ten ir galėjo įvykti protrūkis.“
PSO mokslininkų grupė rado įrodymų, kad laukinių gyvūnų ūkiai pietinėje Kinijoje tiekė produkciją Huanano turgaus pardavėjams, JAV nacionaliniam radijui pasakojo P. Daszakas. Tiriant buvo nustatytas maršrutas iš tokių pietinių provincijų kaip Junanis (kur 2013 m. šikšnosparniuose buvo rastas artimiausias SARS-CoV-2 koronavirusas) į Uhaną, sakė jis kalbėdamas „Chatham House“ internetiniame seminare.
„Tai parodo ryšį ir kelią, kuriuo virusas tikrai galėjo persikelti iš laukinės gamtos į žmones ar gyvūnus, auginamus tame regione, ir tada kažkokiu būdu būti atgabentas į turgavietę, – sakė P. Daszakas. – Tai tikrai svarbus atradimas. Reikia kuo skubiau praplėsti šias pirmines žinias apie viruso judėjimo maršrutą.“
Kinijos vyriausybė kelis dešimtmečius skatino laukinių gyvūnų auginimą, nes tai padėjo padidinti kaimo gyventojų pajamas. Tokia praktika suteikė ypač vertingą alternatyvų mėsos šaltinį po afrikinio kiaulių maro paplitimo 2018 m.
Mirtinas protrūkis sukėlė beprecedentį kiaulienos trūkumą, teigė Pietų Kinijos žemės ūkio universiteto ir Glazgo universiteto mokslininkai tyrime, kuris buvo paskelbtas vasario mėnesį nesulaukus oficialios peržiūros. Kinija paprastai suvartoja pusę visos pasaulio kiaulienos.
Voverės, dygliakiaulės
Nors kiaulienos stygius paskatino laukinių gyvūnų vartojimą, paukščių, gyvačių, žiurkių, voverių, dygliakiaulių ir kitų nenaminių gyvūnų valgymas Kinijoje buvo populiarus ir anksčiau, ypač pietinėse šalies provincijose, teigė mokslininkai.
Jie pacitavo 2004 m. atliktą Kinijos laukinės gamtos apsaugos asociacijos apklausą, kurioje buvo nustatyta, kad 46 proc. miestiečių bent kartą ragavo laukinių gyvūnų mėsos, o 2,7 proc. juos valgė nuolat. 2017 m. sausį atlikus apklausą nustatyta, kad 52 proc. tirtų turgaviečių prekiavo laukiniais gyvūnais, o 40 proc. restoranų siūlė patiekalus iš laukinių gyvūnų.
Didžioji šios prekybos dalis, kaip manoma, pasibaigė prieš kiek daugiau nei metus. Po to, kai prezidentas Xi Jinpingas perspėjo, kad laukinių gyvūnų valgymas kelia didžiulį pavojų visuomenės sveikatai, Nacionalinio liaudies kongreso nuolatinis komitetas 2020 m. vasario 24 d. nutarė išplėsti Kinijos laukinės gamtos apsaugos įstatymo taikymo sritį, kad būtų uždrausta vartoti beveik visus laukinius gyvūnus.
Užsienio šalims kritikuojant vyriausybės tvarkymąsi su pandemija ankstyvomis jos dienomis, oficiali Kinijos retorika dabar yra nukreipta į abejonių, ar patogenas tikrai radosi šalies teritorijoje, kurstymą.
Vis dėlto Kinija ne veltui prieš metus nusprendė nutraukti laukinių gyvūnų prekybą, pastebi P. Daszakas.
„Akivaizdu, kad dar 2020 m. vasarį kinai patys manė, kad tai labiausiai tikėtinas kelias“, kuriuo koronavirusas pasiekė Uhaną, sako mokslininkas.
„O kai sulauksime PSO ataskaitos... pamatysime, kad tai greičiausiai ir buvo labiausiai tikėtinas kelias“, – sako jis.
