Šį perspėjimą Talibanas paskelbė per spaudos konferenciją Maskvoje, praėjus dienai po susitikimo su Afganistano aukšto rango vyriausybės derybininkais ir tarptautiniais stebėtojais, siekiant duoti postūmį įstrigusiam taikos procesui ir užbaigti dešimtmečius trunkantį konfliktą Afganistane.

JAV prezidento Joe Bideno administracija sako peržiūrinti Talibano su Donaldo Trumpo administracija sudarytą susitarimą.

Trečiadienį interviu ABC J. Bidenas kalbėdamas apie gegužės 1 dienos terminą sakė, kad „taip galėtų nutikti, bet bus sunku“. Jis pridūrė, kad jeigu terminas ir bus pratęstas, tai „nedaug vėliau“.

„Jie turi trauktis, – vienas iš Talibano derybininkų Suhailas Shaheenas sakė žurnalistams, perspėdamas, kad užsienio pajėgų pasilikimas po gegužės 1 dienos pažeis susitarimą. – Tai bus tam tikras susitarimo pažeidimas. Tas pažeidimas bus ne iš mūsų pusės... Pažeidimas sulauks reakcijos.“

Kokia tai galėtų būti „reakcija, jis nepaaiškino.

„Islamiška vyriausybė“

Laikydamasis 2020 metų vasarį pasiekto susitarimo, Talibanas iš esmės nutraukė išpuolius prieš JAV ir NATO pajėgas, bet pastaraisiais mėnesiais Afganistane padaugėjo sprogdinimų ir planuotų nužudymų, už kuriuos niekas neprisiėmė atsakomybės.

„Tikimės, kad to neįvyks, kad jie [užsienio pajėgos] pasitrauks ir kad sutelksime dėmesį į sureguliavimą, taikų afganų problemos sureguliavimą, siekiant nuolatinio ir visuotinio paliaubų susitarimo, sutarus dėl Afganistano politinių kelio gairių“, – kalbėjo S. Shaheenas.

Jis pakartojo, kad Talibanas tvirtai laikosi reikalavimo dėl islamiškos vyriausybės. Kokia turėtų būti ši vyriausybė, S. Shaheenas nepaaiškino. Taip pat lieka neaišku, ar tai reikštų sugrįžimą prie senosios tvarkos, kai mergaitės neturėjo teisės į išsilavinimą, moterys negalėjo dirbti ir už reikalavimų nesilaikymą buvo numatytos griežtos bausmės.

S. Shaheenas nepasakė, ar Talibanas sutiks organizuoti rinkimus, bet pabrėžė, kad prezidento Ashrafo Ghani vyriausybė neatitiktų islamiškai vyriausybei keliamų reikalavimų.

Ankstesniuose pranešimuose Talibanas sakė, kad jų islamiškosios vyriausybės vizijoje numatytas leidimas mergaitėms lankyti mokyklas, o moterims - dirbti arba dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tačiau visur buvo pabrėžiama būtinybė laikytis islamiškų draudimų, nors jie konkrečiai nebuvo įvardijami.

Taibanas taip pat sakė niekada nepripažinsiantis moters prezidentės ir nesutiksiantis, kad moteris taptų vyriausiąja teisėja, nors moterys galėtų dirbti teisėjomis.

Tačiau ir be Talibano valdymo 2020 metais Afganistanas buvo viena blogiausių vietų pasaulyje moterims, skelbia Džordžtaune įsikūręs Moterų, taikos ir stabilumo Afganistane tyrimo institutas.

Ketvirtadienį vykusiose derybose dalyvavo tik viena moteris. Per beveik du dešimtmečius po to, kai buvo nuversta Talibano vyriausybė, vėlesnės Kabulo administracijos nesugebėjo ratifikuoti įstatymo, draudžiančio smurtą prieš moteris.

Galimas tolesnis puldinėjimas

Tuo tarpu Talibanas atsisakė pasižadėti, kad neorganizuos pavasarinio puolimo, nepaisant JAV, Rusijos ir Kinijos raginimų.

„Aš pradėjau džihadą (šventąjį karą), kad pašalinčiau užsienio pajėgas iš mano šalies ir įkurčiau islamišką vyriausybę, todėl džihadas tęsis, kol mes pasieksime šį tikslą politiniu susitarimu“, – sakė derybininkų grupės narys Khairullah Khairkhwa, Jis yra vienas iš penkių talibų, 2013 metais paleistų iš JAV kalėjimo Gvantanamo įlankoje mainais į kovotojų nelaisvėn patekusį vieną JAV karį.

Beveik du dešimtmečius besitęsiantis Afganistano konfliktas prasidėjo po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristinių išpuolių, kuriuos organizavo prieglobstį Talibano valdomame Afganistane radusio teroristinio tinklo „al Qaeda“ vadeiva Osama Bin Ladenas. Nors atsakomoji JAV pajėgų vadovaujama invazija nuvertė Talibano režimą, užsitęsęs konfliktas Afganistane yra ilgiausias užsienio konfliktas, kuriame dalyvauja Amerika.

Talibanas, savo valdymo metais laikęsis griežtos islamistinės linijos, dabar kontroliuoja beveik pusę šalies teritorijos. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas perspėjo, kad sukilėliai gali dar labiau išplėsti savo valdas, kai iš Afganistano pasitrauks JAV ir NATO pajėgos.

Maskvos konferencijoje dalyvavo JAV specialusis pasiuntinys Afganistane Zalmay Khalilzadas, Aukštosios nacionalinio susitaikymo tarybos pirmininkas Abdullah Abdullah, vienas iš Talibano įkūrėjų, pirmininko pavaduotojas mula Abdul Ghani Baradaras, vadovavęs 10 narių delegacijai. Joje taip pat buvo Pakistano, Irano, Indijos ir Kinijos atstovų.

Po derybų paskelbtame pareiškime Rusija, JAV, Kinija ir Pakistanas paragino konflikto šalis sumažinti smurtą šalyje, o Talibaną – atsisakyti pavasarinio puolimo.

Bendrame pareiškime pabrėžiama, kad šios keturios šalys nepalaiko islamo emyrato atkūrimo Afganistane, panašaus į buvusį talibų darinį.

S. Shaheenas pabrėžė, kad Talibanas nebus įsikibęs tikslo kurti islamišką valstybę. Jis pareiškė, kad Afganistano gyventojai patys turi apsispręsti dėl šalies valdymo formos, be kišimosi iš šalies. Jis pridūrė, kad derybos Dohoje turėtų padėti apsispręsti dėl būsimos valdymo struktūros.

Afganistano vyriausybės ir Talibano derybos Katare yra įstrigusios, tačiau Rusija išreiškė viltį, kad derybos Maskvoje padės jas atgaivinti.