Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas ketvirtadienį pranešė apie Paryžiuje ir keliuose kituose Prancūzijos regionuose įvedamą mėnesio trukmės karantiną, kuriuo siekiama kovoti su naujų COVID-19 atvejų skaičiaus augimu. Vis dėlto premjeras tikino, kad šį kartą karantino priemonės bus ne tokios griežtos kaip anksčiau.
Koronaviruso labiausiai paveiktuose regionuose stabdoma nebūtinų verslų veikla, ribojamas judėjimas lauke, tačiau mokyklos ir toliau lieka atviros, o gyventojams leidžiama lauke mankštintis, nuo namų nutolus ne didesniu nei 10 km spinduliu, pranešė premjeras.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas mėgino išvengti visuotinio karantino 2021 m., tačiau premjeras tikino, kad dėl situacijos Paryžiuje ir keliuose kituose regionuose tiksliniai karantino apribojimai, kurie bus taikomi maždaug trečdaliui šalies gyventojų, tapo neišvengiami.
„Renkamės trečiąjį kelią – kelią, kuris turėtų padėti pažaboti ligos plitimą, neuždarant žmonių“, – žurnalistams sakė J. Castexas.
Premjeras tikino, kad karantino apribojimai įvedami naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų padaugėjus dėl „trečiosios protrūkio bangos“. Šiuo metu vien Paryžiaus regione ligoninių intensyvios terapijos skyriuose gydoma maždaug 1 200 žmonių.
Pirmadienį daugelyje Italijos dalių, įskaitant Romos ir Milano miestus, vėl įsigaliojo griežtas karantinas, o Ispanijoje visi regionai, išskyrus Madridą, nusprendė apriboti keliones per artėjantį Velykų laikotarpį.
Daugelyje Italijos regionų nuo pirmadienio užsidarė mokyklos, restoranai, barai, parduotuvės ir muziejai.
Daug gyventojų turintys šiauriniai regionai, įskaitant Lombardiją, kuri supa Milaną, ir kiti, įskaitant Lacijų, kuris supa Romą, priskirti „raudonosioms zonoms“, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Tų regionų gyventojai turi likti namie, nebent jiems reikia vykti į darbą, dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
Šie suvaržymai galios iki Velykų. Vyriausybė anksčiau patvirtino, kad Velykų savaitgalį – nuo balandžio 3 iki 5 dienos – visa Italija bus priskirta didžiausio pavojaus „raudonajai zonai“.
Ministras pirmininkas Mario Draghi kiek anksčiau pareiškė: „Praėjus daugiau nei metams nuo nepaprastosios epidemiologinės padėties pradžios, deja, mes susiduriame su nauja užsikrėtimų banga.“
Lankydamasis naujame vakcinavimo centre Romos Fiumičino oro uoste M. Draghi nurodė, kad jo kabinetas nusprendė imtis „tinkamų ir proporcingų“ suvaržymų.
Pasak jo, skaičiai – rodantys beveik 15 proc. užsikrėtimo atvejų augimą per pastarąją savaitę – reikalauja „didžiausio atsargumo“, siekiant sumažinti mirčių skaičių ir spaudimą sveikatos apsaugos tarnyboms.
„Dar gyvi prisiminimai to, kas vyko praėjusį pavasarį, todėl mes padarysime viską, kad neleistume tam pasikartoti“, – pridūrė M. Draghi.
Vokietijos sostinė Berlynas dėl augančių Covid-19 rodiklių atidėjo planuotus karantino sušvelninimus.
Užsikrėtimo koronavirusine infekcija skaičius Vokietijoje auga „labai aiškiu eksponentiniu tempu“, didžiausioje Europos Sąjungos šalyje plintant itin užkrečiamoms viruso atmainoms, penktadienį paskelbė sveikatos apsaugos pareigūnai.
„Labai gali būti, kad per Velykas mūsų padėtis bus panaši į buvusiąją prieš Kalėdas, su labai dideliu [užsikrėtimo] atvejų skaičiumi, su dideliu sunkių atvejų ir mirties [atvejų skaičiumi], su perpildytomis ligoninėmis“, – žurnalistams sakė Roberto Kocho instituto (RKI) viceprezidentas Larsas Schaade.
Penktadienį RKI pranešė apie 17 482 per ankstesnę parą šalyje užregistruotus užsikrėtimo atvejus ir 226 naujus mirties nuo COVID-19 atvejus. Nepaisant mėnesius trunkančio karantino pastarųjų septynių dienų sergamumas pašoko iki 96 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Niūrios naujienos pasirodė Vokietijai atnaujinus skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina po Europos vaistų agentūros (EVA) įvertinimo, kad ji yra „saugi ir veiksminga“.
Vangiai vykstant kritikuojamai vakcinavimo kampanijai, Vokietija, kaip buvo nusprendusios ir daugelis kitų Europos Sąjungos valstybių, pirmadienį sustabdė „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą, kol EVA išstudijuos keliasdešimt pranešimų, kad paskiepytiems asmenims susidarė kraujo krešulių.
Šie atvejai sudaro tik nedidelę dalį tarp 17 mln. žmonių, paskiepytų Europoje mažiausiai viena šio preparato doze, bet nuo šiol gydytojai turės informuoti pacientus apie kraujo krešulių riziką.
Kritikai skundėsi, kad sprendimas sustabdyti „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą tik pakurstė nepasitikėjimą skiepais ir dar labiau pristabdė Vokietijos vakcinavimo programą.
Iki ketvirtadienio visiškai buvo paskiepyta tik 3,8 proc. Vokietijos gyventojų.
Kanclerė Angela Merkel pirmadienį susitiks su 16 žemių lyderiais nustatyti naujų karantino taisyklių, atitinkančių naujausią epidemiologinę padėtį.
Su dramatišku COVID-19 skaičių augimu susiduria ir kitos valstybės – Lenkija, Vengrija ar pirmąją bangą gerai ataikiusi Estija.
Kritikai tvirtina, kad naujų apribojimų buvo imtasi per vėlai. Jų teigimu, dėl dabartinių Europos bėdų galima kaltinti politikus, kurie nekantravo švelninti karantino sąlygas, rašo CNN.
„Antroji banga dar nebuvo pasibaigusi, o karantinas buvo nutrauktas, kad žmonės prieš Kalėdas galėtų apsipirkti“, – CNN sakė prancūzų epidemiologė Catherine Hill. Ji teigė, kad infekcijos lygis vis dar liko aukštas.
„Pastaruoju metu į intensyvios priežiūros palatas guldomų pacientų skaičius reguliariai augo, ir dabar keliose šalies vietose, įskaitant Paryžių, padėtis yra kritiška“.
Didžiausia šio chaoso kaltininkė yra lengviau plintanti viruso atmaina, žinoma kaip B.1.1.7. Nauji preliminarūs duomenys, pasirodę žurnale „British Medical Journal“, liudija, kad ši padermė, pirmą kartą pernai aptikta Didžiojoje Britanijoje, taip pat gali būti susijusi su didesniu mirtingumu.
Salvatorės ligoninės Italijos Akvilos mieste infekcinių ligų direktorius Alessandro Grimaldi CNN sakė, kad lengviau užkrečiamas viruso variantas „pakeitė žaidimo taisykles“.
„Akivaizdu, kad priemonės, skirtos kovai su šia infekcija, taip pat turi būti drastiškesnės“, – pridūrė jis.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl tokio įvykių posūkio įspėjo dar prieš du mėnesius, kai paaiškėjo, kad didžiojoje Europos dalyje cirkuliuoja Didžiosios Britanijos viruso atmaina.
„Kai tik ji taps dominuojanti, ji gali pakeisti bendrą epidemijos kreivę ir priversti griežčiau pažiūrėti į visuomenės sveikatą ir socialines priemones, kurių reikės imtis, kad infekcijos plitimas pradėtų mažėti“, – tuo metu sakė PSO vyresnioji nepaprastųjų padėčių valdymo pareigūnė Europai Catherine Smallwood.
Būten tai dabar ir vyksta. Vokietijos ligų kontrolės centras kovo 10 dieną nurodė, kad Didžiosios Britanijos atmaina Vokietijoje tapo vyraujanti. Naujoji viruso padermė taip pat atsakinga už daugumą naujų infekcijos atvejų Prancūzijoje ir Italijoje, pažymi šių šalių sveikatos pareigūnai. Ispanijoje B.1.1.7 šiuo metu dominuoja devyniuose iš 19 šalies regionų.
Infekcinių ligų modeliavimo ekspertas ir Didžiosios Britanijos vyriausybės mokslinis patarėjas Mike`as Tildesley iš Varviko universiteto teigė, kad daugelyje šalių sulėtėję vakcinacijos tempai reiškia, kad joms kyla grėsmė susidurti su didesnėmis naujų atvejų bangomis.
„Gaila, bet kol šalys nepriartės prie visuomenės imuniteto, mes ir toliau kentėsime nuo infekcijos bangų, valstybėms judant nuo vieno karantino etapo prie kito“, – teigė jis.
A. Grimaldi pažymi, kad nors vakcinacija atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su epidemija, ji turi eiti koja kojon su saugumo priemonėmis, nes kuo daugiau virusas cirkuliuos populiacijoje, tuo didesnė tikimybė, kad jis mutuos toliau.
„Virusas, nepaisant skiepų, stengsis išgyventi, todėl karantinas iš esmės yra vienintelė priemonė viruso plitimui sustabdyti“, – teigė jis.
Naujas modelis, kuris ketvirtadienį buvo pristatytas žurnale „The Lancet“, parodė, kad vien tik vakcinacijos gali nepakakti, kad epidemija būtų suvaldyta, ir pabrėžė, kad ribojimus reikia laisvinti pamažu, o ne su trenksmu skelbti jų pabaigą.
Prancūzų epidemiologė C. Hill pridūrė, kad testavimas taip pat turi išlikti svarbia strategijos dalimi.
„Kad epidemija būtų kontroliuojama, reikia masiškai testuoti populiaciją, kad būtų nustatyti ir izoliuoti viruso nešiotojai“, – teigė ji, pabrėždama, kad 50 proc. infekcijos atvejų sukelia žmonės, nežinantys, kad yra užsikrėtę „Covid-19“.
