Ši vieta Donecke yra gaubiama itin niūrios „šlovės“. Tai buvusi meno erdvė uždarytos Donecko izoliacinių medžiagų gamyklos cechuose Budenovsko rajone.
Į šią vietą VSM belaisviai patenka jau po to, kai VSM pastato, esančio Ševčenkos g. 26 (buvusios Donecko srities Mokesčių inspekcijos būstinės), rūsiuose iš jų išgaunami visi reikiami parodymai. Pasak vos kelių žmonių, kuriems pavyko iš ten ištrūkti, belaisviai šioje stovykloje kartais laikomi metų metais ir yra priversti kęsti nuolatines patyčias bei kankinimus. Jie taip pat vežami į priverstinius darbus – pradedant tapetų klijavimu sargybos kambariuose ir baigiant šaudymo poligono bei VSM kovinio padalinio karinės technikos aptarnavimu.
Pirmaisiais „Izoliacijos“ egzistavimo metais didžiąją dalį belaisvių sudarė buvę kazokai ir kiti prasikaltę DLR šalininkai. Augant represijoms prieš Ukrainą palaikančius gyventojus, stovykloje pradėjo daugėti „Ukrainos saugumo tarnybos (UST) šnipų“ ir panašios kategorijos Ukrainos piliečių. Daugelis jų galiausiai atgavo laisvę per apsikeitimus belaisviais.
Tačiau paradoksas: apie „Izoliaciją“ jau parašytos kelios knygos ir publikuota daug liudijimų, tačiau jokių pastarųjų metų nuotraukų iš šios vietos iki šiol nebuvo – egzistavo tik gamyklos fotografijos, darytos iki karo. Ukrainos teisėsaugai kilo sunkumų ir su faktiniais įrodymais.
„Izoliacija“ yra tapusi vienu iš DLR simbolių, o Ukrainos užsienio reikalų ministerija 2021 metams suplanavo plataus masto informacinę kampaniją, kurios tikslas – informuoti tarptautinę bendruomenę apie uždarus konclagerius Europos teritorijoje ir neteisėtą žmonių kalinimą be teismo bei kankinimus.
„Donecko traktoristo“ publikacijos iškart sulaukė buvusių „Izoliacijos“ belaisvių reakcijos: jie atpažino nufotografuotas patalpas ir patvirtino, kad nuotraukos yra autentiškos. Jų teigimu, fotografijos buvo darytos maždaug nuo 2016 metų vasaros iš sargybos patalpų, VSM ratui priklausančio žmogaus. Pats „Donecko traktoristas“ tvirtina norįs padėti Ukrainos teisėsaugos organams sučiupti kaltuosius.
„Raginu Ukrainos teisėsaugos organus panaudoti šiuos dokumentus nustatant visus asmenis, kurie buvo laikomi kalėjime „Izoliacija“, – rašė anonimas, paskelbęs DLR VSM specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) sulaikytų asmenų lankymo žurnalo puslapius iš 2016 metų birželio, transporto priemonių ir jų dokumentų, išrašytų nelegalaus kalėjimo prižiūrėtojų giminaičiams, fotografijas, taip pat karinės technikos ir kankinimo kamerų nuotraukas.
„Spektr“ peržiūrėjo nutekintas „Donecko traktoristo“ fotografijas su buvusiais šios stovyklos kaliniais Andrejumi Kočmuradovu ir Elena Lazareva, kurie į šį kalėjimą pateko 2016 metų pabaigoje, praleido jame maždaug po dešimt mėnesių, bet galiausiai atgavo laisvę per apsikeitimą belaisviais.
„Tai žinomi man lagerio vaizdai, tačiau kol kas negaliu suprasti, iš kokio jie laikotarpio: tai 2016 ar 2017 metai, o gal net 2018 metai, – svarstė A. Kočmuradovas. – Šioje nuotraukoje matyti sargybiniams skirtos valgyklos langai, papuošti piešiniais – būtent taip šie langai atrodė prie mūsų. Užrašai „Bufetas“, „Kavinė“ ir šie piešiniai iš lauko pusės, galime padidinti nuotraukas ir pažiūrėti. Dabar, kai jau praėjo dveji metai nuo tada, kai iš „Izoliacijos“ buvome perkelti į kitus DLR kalėjimus, jie veikiausiai atrodo kitaip“.
„Ši valgykla buvo skirta sargybiniams. Joje kartais dirbdavo kaliniai, mūsų pažįstami, tie, kurie buvo paleisti į laisvę, ir tie, kurie dar laikomi DLR. Kartą ir aš buvau nuvestas valyti šios valgyklos. Joje VSM darbuotojai buvo maitinami už dyką, jie tiesiog ten valgydavo. Kai kurie belaisviai ten dirbdavo. Kartą Jevgenijus Bražnikovas ir „Džeksonas“ (sulaikytieji, kuriuos šiuo metu UST kaltina bendradarbiavus su režimu ir kankinus kitus kalinius – aut. past.) per Naujuosius metus atnešė iš ten maisto į kameras – salotų, kurios visiems likusiems kalėjime buvo neįsivaizduojamas dalykas. Jų ten nemaitino, tačiau kartais leisdavo pasiimti maisto“, – pasakojo A. Kočmuradovas.
Jis ir E. Lazareva tvirtina, kad šie „Izoliacijos“ vaizdai atitinka tą laikotarpį, kai jie buvo kalinami šiame konclageryje. Pavyzdžiui, priešais valgyklą boksuose taip pat stovėjo tankas. Belaisviai boksuose yra matę iki trijų tankų, tris šarvuotus transporterius. Tuo metu kalėjime stovėjo keli pabūklai, remonto angaruose visą laiką buvo remontuojama karinė technika. Dabar paviešintose nuotraukose matyti kur kas daugiau technikos, negu regėdavo kaliniai – veikiausiai tai ženklas, kad buvo fotografuojama gerokai vėliau.
„Nuotraukose matyti šis miniatiūrinis pasivaikščiojimų kiemelis, į kurį mus išleisdavo rytais. Ši nuotrauka buvo daroma iš priešais esančio pastato antrojo aukšto lango. Jis buvo įrengtas po sargybos kabinetais, jų poilsio kambariais, sporto sale, – galimą fotografą ir jo rakursą bandė nustatyti E. Lazareva. – Ten buvo du kambariai, įrengti po konclagerio pirmininko gyvenamuoju būstu. Jis turėjo nuosavą tualetą. Tačiau būtų gerai suprasti tikslų kampą. Mums kalint, stovykla visą laiką naudojosi kaliniais kaip darbo jėga. Žmones varydavo į jų kambarius klijuoti tapetų, buvo vienas kalinys, kuris 2017 metais visur montavo vaizdo stebėjimo kameras. Mūsų laikotarpiu virš pasivaikščiojimų kiemelio taip pat jau buvo įrengta stebėjimo kamera, tačiau čia, nuotraukoje, jos nematyti. Toks įspūdis, kad kai kurios nuotraukos darytos dar iki mūsų atsiradimo“.
Bendro vaizdo nuotrauka, kurioje matyti ant terikono stūksanti geležinė elnio statula, tik dar labiau įtikina pašnekovus, kad nuotraukos buvo daromos iš sargybos patalpų. Kaliniai vieno iš garsiausių ikikarinių meno erdvės objektų – geležinio elnio statulos – „nuo žemės“ nematydavo. „Tai buvo fotografuojama iš kažkokių patalpų antrame aukšte – nufotografuoti elnią iš kiemo paprasčiausiai neįmanoma“, – aiškino A. Kočmuradovas.
Patalpos su paletėmis ir čiužiniais, skirtais nakties miegui, „Spektr“ pašnekovai neatpažino. Jie patys buvo laikomi rūsio kamerose, kur sienos buvo vientisos. Tačiau šioje fotografijoje kol kas nežinomas „Donecko traktoristas“ užfiksavo antžeminę patalpą, kurios sienos yra sumūrytos iš didžiulių blokų.
„Štai šioje nuotraukoje nufotografuoti visi daiktai, naudojami kankinimams. Štai, matote šį karo lauko telefoną, laidus, lipnią juostelę ir vandens butelius, – metodiškai pasakojo buvęs „Izoliacijos“ kalinys. – Lipnia juostele laidus prilipdydavo prie kūno ir apliedavo vandeniu iš butelio – kad srovė stipriau trenktų. Kur lipdydavo laidų kontaktus? Visur, kur priklijuodavo, ten ir apipildavo. Paguldydavo tave ant to rudo stalo ir pririšdavo, o tas, kas kankindavo, sėdėdavo ant kėdės. Ten toliau yra dar viena nuotrauka...“.
Asmuo, kuris darė šias nuotraukas, gerai išmanė kankinimų techniką ir veikiausiai pats juose dalyvaudavo. Yra dar viena fotografija su panaudotais lipnios juostos ritinėliais, pustuščiais vandens buteliukais ir karo lauko telefonu (tamsiame šiukšlių maiše), nuo kurio ant kalinių kūno paleisdavo elektros srovę. Vienas iš „Spektr“ šaltinių, su kuriuo leidinys bendravo ruošiant medžiagą apie politinius DLR kalinius, prisiminė, kad jo kalinimo metu vietos budeliai naudojo savotiškai humoristinį žargoną – šiuos telefono aparatus vadino „karo lauko poligrafais“. A. Kočmuradovas savo ruožtu prisimena, kad kankinimų patalpa buvo vadinama „kavine“. „Taip ir klausdavo: „O tavęs į kavinę dar nevedė?“ – pasakojo jis.
„DLR VSM SOP sulaikytų asmenų lankymo žurnalas belaisviams, žinoma, nebuvo prieinamas, bet A. Kočmuradovas ir E. Lazareva atpažino kai kuriuos žmones, kuriuos, anot žurnalo, tardydavo VSM darbuotojai (dažniausiai vadinami „Tatarino“ ir „Chocholo“ slapyvardžiais).
„Ten yra Pisanecas, Gončarova, Kulyšas, Golikovas, Novikovas. Tai, sakykime, yra aksakalai, žmonės, kurie buvo kalinami labai seniai. Iki jų „Izoliacijoje“ sėdėjo tik kazokai 2015 metais, o vėliau, kai prasidėjo masinis „UST šnipų“ sodinimas, pateko jau šie žmonės. Pisanecas ir Gončarova buvo išmainyti kartu su mumis. Prieš apsikeitimą belaisviais Lena su Gončarova buvo laikomos Snižnėje, o aš su Pisanecu – 32-oje kolonijoje. Golikovą, Kulyšą taip pat išmainė. Tokių VSM darbuotojų slapyvardžių kaip „Tatarinas“ mes negirdėjome“, – kalinių žurnalo autentiškumą patvirtino A. Kočmuradovas.
„Jis į „Telegram“ kanalą įkėlė nuotrauką, kurioje matyti sunkvežimis „Volvo“ su numeriais ir tolumoje suverstos kažkokios krūvos, – pasakojo A. Kočmuradovas. – Šios krūvos – tai konditerijos gaminiai, pagrobti iš fabriko „Konti“. Ten, tolumoje, iš kito sunkvežimio išpildavo kalnus šių gaminių. Tai būdavo saldainiai, pyragėliai, sausainėliai. Kartais mus išvarydavo juos surūšiuoti“.
„Rūšiavimas reiškė, kad turėjome išvynioti konditerijos gaminius iš pakuočių ir supilti į mašiną. Jie būdavo beriami į bagažinę tokios būklės, jog po to tikdavo tik kiaulėms šerti. Pradėjau gerbti šios firmos produkciją – net praėjus keliems metams nuo galiojimo datos pabaigos, jų sausainius „Konti“ buvo galima valgyti. Jie mus iš tikrųjų ir palaikė“.
„Donecko traktoristas“ savo ruožtu tvirtino, kad šie saldumynai buvo vežami į vieną medžioklės ūkį, ir paskelbė nuotrauką su DLR išduotu jau „atgyvenusio“ sunkvežimio techniniu pasu. Dokumentuose transporto priemonės savininke įvardijama Irina Evdokimova. Abiejų sunkvežimių dokumentai, paviešinti internete, yra išduoti 2018 metų kovą, o tai reiškia, kad anonimas „Izoliacijoje“ dirbo gana ilgą laiką – mažiausiai nuo 2016 iki 2018 metų.
2017 metų lapkričio 1 dieną Ukrainos vyriausiasis karo prokuroras Anatolijus Matiosovas Vasilijų Evdokimovą, slapyvardžiu „Leninas“, buvo įvardijęs „VSM Specialiųjų operacijų centro“ vadovu, kuris, anot Ukrainos teisėsaugos, dalyvavo rengiant didžiausio atgarsio sulaukusius pasikėsinimus į UST pulkininką Aleksandrą Charaberiušą ir Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pulkininką Maksimą Šapovalovą. „Leninas“ buvo „Izoliacijos“ kuratorius. Paaiškėjo ir tai, kad pirmosios V. Evdokimovo žmonos vardas iš tikrųjų yra Irina.
Šias nuotraukas nutekinęs asmuo, kuris be jokių abejonių galėjo patekti į lagerio vidų ir lankėsi tiek sargybos patalpose, tiek kankinimų kameroje, tiek šalia karinės technikos, tvirtina, kad jo tikslas yra pasiekti, jog „Izoliacija“ ir kitos panašios vietos būtų uždarytos“. Kol kas tai yra panašu į buvusio VSM darbuotojo kerštą savo buvusiems kolegoms. Tačiau bet kokiu atveju ši nutekinta informacija pasitarnaus tyrimui.
„Noriu padėkoti Donecko srities policijos valdybai, kuri operatyviai sureagavo ir susidomėjo šia medžiaga“, – rašė demaskuotojas.