Paprašytas pakomentuoti J. Bideno teiginius per vaizdo konferenciją su Krymo gyventojais, surengtą minint 2014 metais įvykdytą šio Ukrainos pusiasalio metines, V. Putinas pareiškė, kad tokie pasisakymai atspindi pačių Jungtinių Valstijų sudėtingą praeitį.
„Kiekvienos tautos, kiekvienos valstybės istorijoje yra daug labai sunkių, dramatiškų ir kruvinų įvykių. Tačiau vertindami kitus žmones arba vertindami kitas valstybes, kitas tautas, mes tarsi žvelgiame į veidrodį. Visada ten matome save, nes visuomet primetame kitam žmogui tai, kuo patys kvėpuojame, kokie esame iš tikrųjų“, – per virtualų renginį kalbėjo V. Putinas.
„Aš jam [Bidenui – Delfi] atsakyčiau: būkite sveiki. Linkiu jam sveikatos. Sakau tai be lašelio ironijos, be juokų <...>. Kas ant kito sako – ant savęs pasisako. Tai ne šiaip sau vaikiškas pasakymas. Jo prasmė labai gili. Psichologinė. Mes visada kitame žmoguje pirmiausia matome savo savybes ir galvojame, kad tai mes. Ir pagal tai vertiname jo veiksmus“, – filosofavo V. Putinas.
Pasak jo, kalbant apie „Amerikos valdančiąją klasę, jos mąstysena, kaip žinia, susiformavo gana nepaprastomis sąlygomis“.
„Juk europiečių vykdytas Amerikos žemyno įsavinimas buvo siejamas su vietos gyventojų naikinimu, su genocidu, kaip sakoma šiandien, su tiesioginiu indėnų genčių genocidu“, – pareiškė V. Putinas.
„Priešingu atveju, iš kur galėjo atsirasti judėjimas „Black Lives Matter“ [„Juodųjų gyvybės svarbios“, BLM]?“ – klausė rusų lyderis.
Taip pat V. Putinas stabtelėjo ties klausimu apie tolimesnį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis: „Jungtinės Valstijos suinteresuotos su mumis bendradarbiauti, bet tik tais klausimais, kurie aktualūs pačioms Jungtinėms Valstijoms, ir tik jų sąlygomis. Mes (nors jos ir galvoja, kad mes tokie patys) – kitokie žmonės, kitoks mūsų genetinis ir kultūrinis kodas, bet ir mes mokame ginti savus interesus. Ir mes su jais dirbsime, bet tik tose srityse, kur norėsime patys, ir tokiomis sąlygomis, kokios bus patogios ir palankios mums. Ir joms teks su tuo susitaikyti, nepaisant visų bandymų sutrukdyti mūsų vystymąsi. Nepaisant visų sankcijų, įžeidinėjimų – Jungtinėms Valstijoms teks su mumis skaitytis“, – pareiškė V. Putinas.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidentas J. Bidenas nesuinteresuotas gerinti įtemptų Vašingtono ir Maskvos santykių, demokratui prilyginus Rusijos vadovą V. Putiną „žudikui“.
„Šie JAV prezidento pareiškimai yra labai blogi. Aišku, kad jis nenori sugrąžinti santykių su mūsų šalimi į savo vėžes, toliau tęsime nuo šito“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono šią savaitę virto diplomatine krize, JAV prezidentui pasakius, kad V. Putinas „sumokės“ už, pasak JAV pareigūnų, Rusijos bandymus paveikti neseniai įvykusius Amerikos prezidento rinkimus.
J. Bidenas taip pat prilygino V. Putiną žudikui, o Maskva dėl to atšaukė savo ambasadorių JAV.
„Kovo 20-ąją Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas išvyksta į Maskvą konsultacijų“, – nurodė ambasada ketvirtadienį ryte išplatintame pareiškime.
A. Antonovas planuoja aptarti „būdus pataisyti Rusijos ir JAV santykius, kuriuos ištiko krizė“, rašoma jame.
Pareiškime priduriama, kad „dėl JAV aukšto rango pareigūnų tam tikrų neapgalvotų pareiškimų jau ir taip itin konfrontaciniams santykiams kilo žlugimo grėsmė“.
Per interviu televizijai „ABC News“ J. Bideno buvo paklausta apie išslaptintą JAV žvalgybos ataskaitą, kurioje rašoma, kad V. Putinas stengėsi pakenkti jo kandidatavimui per pernai lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus ir padėti jo varžovui Donaldui Trumpui.
„Jis [už tai] sumokės“, – sakė 78 metų J. Bidenas.
Paklaustas, ar galvoja, kad V. Putinas, kaltinamas inicijavęs nuodijimo išpuolius prieš opozicionierių Aleksejų Navalną ir kitus Kremliaus politinius oponentus, yra „žudikas“, J. Bidenas atsakė: „Taip.“
Šis interviu pasirodė JAV Prekybos departamentui paskelbus, kad jis griežtina eksporto į Rusiją suvaržymus, kurie buvo įvesti siekiant nubausti Maskvą už įkalinto A. Navalno apnuodijimą.
Ketvirtadienį Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – pirmininkės pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas sakė, kad Vašingtonas turėtų atsiprašyti.
„Tokie pareiškimai nepriimtini jokiomis aplinkybėmis ir neišvengiamai smarkiai pablogins mūsų dvišalius santykius“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Pastarąjį kartą Maskva iškvietė savo ambasadorių Vašingtone konsultacijų 1998 metais – dėl Vakarų bombardavimo kampanijos Irake.
2014 metais smarkiai paaštrėjus santykiams dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos V. Putinas sakė, kad ambasadoriaus atšaukimas būtų „kraštutinė priemonė“.
