Pietų Afrika, Kolumbija ir kitos vidutines pajamas gaunančios valstybės, smarkiai nukentėjusios nuo COVID-19, rikiuojasi po turtingesnių valstybių eilėje prie vakcinų, vildamosi išvengti dar daugiau kančių. Jos siekia įsigyti pigesnių vakcinos dozių iš „AstraZeneca Plc.“, taip pat ir daug brangesnių – iš „Moderna Inc.“

Kolumbija, kurios metinis sveikatos biudžetas siekia vos 10 mlrd. JAV dolerių maždaug 50-čiai milijonų gyventojų, yra viena iš šalių, kurioms tokia imunizacija sunkiai įperkama. Sveikatos priežiūros sistemos interesų gynėjai teigia, kad vaistų gamintojai turi persvarą derybose su vyriausybėmis, kurios turi ribotas lėšas ir kurios neturi teisės gauti vakcinos dozių nemokamai. Iškylančios detalės tik išryškina tokio spaudimo mastą.

Vidutines pajamas gaunančioms valstybėms, neturinčioms tokių priemonių bei gamybos pajėgumų, kokius turi turtingosios šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, skubiai reikalingos vakcinos, kad galėtų atgaivinti savo ekonomikas ir išvengti pandemijos. Tačiau tokius tikslus joms tenka įgyvendinti pasitelkus turimą sveikatos biudžetą, kuris daugelį metų buvo itin įtemptas.

Tokios valstybės kaip Kolumbija „yra prispaustos prie sienos“, sakė Carolina Gomez, viena iš interesų gynėjų grupės, atstovaujančios valstybiniam universitetui „Universidad Nacional de Colombia“, siekiančiam užtikrinti prieigą prie vaistų ir sveikatos priežiūros technologijų, steigėjų.

„Jos neturi kito pasirinkimo kaip tik paklusti tam, ką sako vaistų gamintojai“, – teigė C. Gomez.

„Didžiausias neatitikimas“

COVAX programa, kuria siekiama nešališkai paskirstyti vakcinas į kiekvieną pasaulio kampelį, padeda daugeliui skurdžių valstybių įgyvendinti imunizacijos procesą, aprūpindama jas donorų finansuojamomis vakcinomis. Bet ji negali padengti išlaidų tokioms šalims kaip Kolumbija ar aprūpinti pakankamais vakcinų kiekiais, kurie apsaugotų didžiąją dalį šalies populiacijos.

Todėl Kolumbija sudarė tiesioginius sandorius su vaistų gamintojomis „Pfizer Inc.“, „Moderna“, „AstraZeneca“, „Johnson & Johnson“ ir „Sinovac Biotech Ltd.“ dėl dozių, kurios papildytų jos pirkimus per COVAX. Šalis sutiko įsigyti 10 mln. vakcinų dozių iš partnerių „Pfizer“ ir „BioNTech SE“ po 12 dolerių už vieną dozę, rodo reguliavimo institucijų dokumentai. Tuo tarpu vyriausybė moka apie 295 mln. JAV dolerių už 10 mln. „Moderna“ dozių, skelbia Finansų ministerijos dokumentai, kuriuos cituoja Bogotos privataus universiteto „Universidad Javeriana“ mokslininkai. Tai prilygsta beveik 30 dolerių už dozę, nors į šią sumą gali būti įtrauktos ir logistikos išlaidos. 20 mln. dozių, įsigytų per COVAX programą, kaina siekia apytikriai 225 mln. JAV dolerių. Į šią sumą įskaičiuota dalis transporto išlaidų. Pareigūnai atsisakė pateikti išsamesnę informaciją.

Per pandemiją dideles ir vidutines pajamas gaunančios valstybės už „Pfizer“ vakciną mokės daugiau nei žemas pajamas gaunančios šalys, bet su nemaža nuolaida nuo „įprasto etalono“, sakė bendrovė. „Pfizer“ tvirtina nesipelnysianti iš vakcinų tiekimo skurdesnėms šalims. Vaistų gamintoja „Moderna“ neatsiliepė į prašymus pakomentuoti.

Kolumbija pranešė apie 2,3 mln. COVID-19 atvejų, arba maždaug du kiekvienam šimtui pasaulio mastu. Griežtesni ribojimai, įvesti didžiuosiuose miestuose, smarkiai šoktelėjus infekcijų mastui šių metų pradžioje, sutrikdė atsigavimą po didžiausio ekonominio susitraukimo per visą šalies istoriją, ir dabar vyriausybė planuoja didinti mokesčius bei mažinti valstybės išlaidas.

Vidutines pajamas gaunančios valstybės susiduria su „ypatinga dilema“, sako Anna Bezruki, Tarptautinių ir plėtros tyrimų instituto Ženevoje (Graduate Institute of International and Development Studies) Pasaulinio sveikatos centro mokslininkė. Vakcinoms išlaidoms „jūs imate didesnę pyrago dalį“, kuri galbūt galėjo būti skirta kitiems sveikatos priežiūros sistemos prioritetams, sakė ji.

Visa eilė tokių vyriausybių, įskaitant Lotynų Amerikos šalis kaip Argentina ir Peru, yra ypač pažeidžiamos, sakė Thomas Bollyky, Užsienio santykių tarybos (Council on Foreign Relations, CFR) pasaulinės sveikatos programos direktorius. Vidutines pajamas gaunančioms valstybėms, išskyrus Kiniją, vasarį teko beveik pusė pasaulinės koronavirusų atvejų naštos, bet joms skirta tik 17 proc. vakcinų dozių, teigiama CFR „Think Global Health“ iniciatyvos ataskaitoje.

„Būtent vidutines pajamas gaunančiose valstybėse matyti didžiausias neatitikimas tarp besiplečiančios pandemijos ir vakcinų trūkumo, – sako Th. Bollyky. – Skirtingų vakcinų kiekių paskirstymas į skirtingas vietoves nebūtinai yra nesąžiningas, jei tik tos vakcinos keliauja ten, kur gali būti naudingiausios ir kur krizė purto smarkiausiai, bet nepanašu, kad taip vyktų.“

Pietų Afrika

„AstraZeneca“ ir jos partneris, Oksfordo universitetas, iškilo kaip pagrindiniai vakcinų tiekėjai žemesnes pajamas gaunančioms valstybėms, pasižadėję iš jų nesipelnyti. Vis dėlto jų sukurta vakcina sukėlė abejonių dėl saugumo ir veiksmingumo, kai visai neseniai keletas Europos Sąjungos šalių sustabdė jų naudojimą kilus susirūpinimui po pranešimų apie pavojingus kraujo krešumo incidentus.

„AstraZeneca“ tvirtinimu, kruopščiai peržiūrėjusi visus turimus milijonų žmonių, paskiepytų šia vakcina nuo COVID-19, saugumo duomenis ji nenustatė su vakcina susijusios padidėjusios rizikos, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taip pat gina šią vakciną, tvirtindama, kad šis skiepas saugus.

Pietų Afrika, kuri savo biudžete numatė 19,3 mlrd. randų (1,3 mlrd. JAV dolerių) paskiepyti du trečdalius savo populiacijos, susidūrė su panašia problema. Po to, kai nedidelis tyrimas parodė, kad „AstraZeneca“ vakcina suteikia minimalią apsaugą nuo naujos atmainos sukeliamos lengvos-vidutinio sunkumo ligos, šaliai teko keisti kursą.

Vyriausybė nusprendė įsigyti tiek „Johnson & Johnson“ vienadozių vakcinų, tiek „Pfizer-BioNTech“ skiepų po 10 JAV dolerių už dozę, praneša šalies sveikatos departamentas. Ji įsipareigojo įsigyti „AstraZeneca“ vakcinų, pagamintų biotechnologijų bendrovės „Serum Institute of India Ltd.“, po 5,25 JAV dolerio už dozę. „Moderna“ pasiūlė vakcinų už 30-42 dolerių už dozę, bet Pietų Afrika nepateikė nė vieno užsakymo.

„Lupikiškos kainos“

Tokioms valstybėms kaip Pietų Afrika ar Kolumbija tokios išlaidos gali neatrodyti itin didelės atsižvelgus į jų ekonomikų dydį ir bendras pandemijos išlaidas, tačiau jos tik sustiprina šių vyriausybių galvos skausmą.

Kitas pavyzdys – Malaizija, kuri savo išlaidas vakcinoms įvertino maždaug trimis milijardais ringitų (730 mln. JAV dolerių). Šalies sveikatos ministerijos 2021 metų biudžetas, numatytas apie 33 mln. šalies populiacijai, nesiekia 8 mlrd. JAV dolerių.

Tokios sutartys prisideda prie didelių „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinų pardavimų. „Moderna“ pranešė pasirašiusi išankstinių pirkimo sutarčių už daugiau nei 18 mlrd. JAV dolerių, pagal kurias vakcinos turi būti pristatytos šiais metais; tuo tarpu „Pfizer“ tikisi šiais metais uždirbti 15 mlrd. dolerių pajamų iš savo vakcinos, sukurtos kartu su „BioNTech“.

Kainos, kurias už vakcinas moka kai kurios žemesnes pajamas gaunančios šalys, yra „nesąžiningos“, sakė Lawrence‘as Gostinas, Džordžtauno universiteto pasaulinės sveikatos teisės profesorius, pavadindamas jas „lupikiškomis – už prekę, kuri joms žūtbūt reikalinga, kad ekonomika atsigautų“.

COVAX, programa, vadovaujama tokių organizacijų kaip PSO, išsprendžia tik dalį šios problemos. Tokia iniciatyva siekiama iki 2021 metų pabaigos apsaugoti bent penktadalį iš kiekvienos joje dalyvaujančios populiacijos, ir dešimtys valstybių, įskaitant Kolumbiją ir Pietų Afriką, privalo mokėti už vakcinas, kurias jos gauna per šią programą.

Šalys, įsigyjančios vakcinas per COVAX programą, įsipareigojo mokėti numatomą vidutinę kainą – 10,55 dolerio už dozę, rodo dokumentai. Derybos dėl sutarčių tebevyksta, ir COVAX siekia išsiderėti panašias ar mažesnes kainas nei tas, kurias atskiroms šalims siūlo bendrovės, sudarančios su jomis tiesioginius sandorius, teigia GAVI, „Vaccine Alliance“, dar vienas iš šios iniciatyvos šalininkų.

Nors COVAX yra „svarus pasiekimas“, ši programa susiduria su nepakankamu finansavimu ir prieinamų dozių kiekio ribojimais, sakė Th. Bollyky iš Užsienio santykių tarybos.

Vakcinos dozių stygius

„Aplinkoje, kurioje jaučiama neįtikėtina paklausa ir limituota pasiūla, sunku suprasti, kaip gali būti keičiama kainodaros dinamika“, – sakė jis.

Dėl vakcinų trūkumo pasigirdo raginimai suspenduoti intelektinės nuosavybės apsaugas vakcinoms, siekiant išplėsti gamybos apimtis. Bet pernai Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Šveicarija ir kitos šalys griežtai atsisakė pasiūlymo iš Indijos ir Pietų Afrikos, siekusių atsisakyti dalies prekybos taisyklių.

Kolumbija vasario viduryje pradėjo ieškoti vakcinų per tiesioginius sandorius su gamintojais. Iš pirmosios COVAX siuntos Lotynų Amerikai 117 000 „Pfizer“ vakcinos dozių Kolumbiją pasiekė kovo pradžioje. Pietų Afrika ir kitos šalys taip pat pradėjo rūpintis vakcinų patekimu į savo rinką.

Tačiau atotrūkis išlieka didelis. Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir ES ėmė graibstyti vakcinas, dar gerai nežinodamos, kurios iš jų bus veiksmingos. Jungtinė Karalystė jau sušvirkštė per 26 mln. vakcinos dozių ir planuoja iki liepos pabaigos pasiūlyti pasiskiepyti visiems suaugusiems gyventojams. Tuo tarpu Kolumbija, palyginimui, suleido apie 840 000 vakcinos dozių.

Gilėjant problemai, Kinija ir Rusija suskubo organizuoti sandorius dėl savo vakcinų tiekimo. Rusijos vakcina „Sputnik V“ sukėlė susidomėjimą eilėje šalių, tarp jų, ir kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kuriose infekcijų nemažėja.

Turtingosios valstybės sugebėjo išsiveržti į pirmąsias gretas, iš dalies dėl to, kad galėjo sau leisti prisiimti atsakomybę už vakcinas, kurios dar nėra patvirtintos, teigia Safura Abdool Karim, Johanesburgo visuomenės sveikatos mokyklos „Wits School of Public Health“ Visuomenės sveikatos skyriaus juristė ir mokslininkė.

„Mažesnes ir vidutines pajamas gaunančios valstybės negali sau leisti taip rizikuoti, – sakė ji. – Iki pat dabar esamą paveikslą nusakydavo prieinamumas. Ilgainiui jį vis dažniau nusakys įperkamumas.“