Virtinės Europos valstybių sprendimas stabdyti „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos naudojimą nustebino ekspertus ir iškėlė daugybę klausimų tarp žmonių, kurie jau pasiskiepijo arba laukia eilėje skiepytis.

Sveikatos ekspertų skleidžiama žinutė panikos nekelia; šiame kontekste tromboembolijos atvejų skaičius tarp paskiepytų žmonių nėra didesnis negu bendroje populiacijoje, tuo tarpu įrodyta, kad vakcina pasiteisino kaip veiksminga priemonė prieš COVID-19, rašo CNN ir klausia, ar Europa dėl šios vakcinos padarė klaidą.

„Kol kas aš nematau visiškai jokio pagrindo bet kuriai šaliai stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Iš tiesų man neatrodo, kad taip elgtis yra protinga“, – CNN teigė Sautamptono universiteto Pasaulinės sveikatos vyresnysis mokslinis bendradarbis Michealas Headas.

„Šios vakcinos skirtos apsaugoti nuo pandemijos viruso. Būtina kuo sparčiau vykdyti vakcinaciją, – pridūrė jis. – Todėl šiuo metu skiepijimo kampanijos sustabdymas be itin rimtos priežasties tiesiog atrodo kaip klaidingas ėjimas.“

„AstraZeneca“ vakciną Europoje nuo pat pradžių lydėjo nesusipratimai. Kelios ES šalys negailėjo piktų priekaištų bendrovei dėl to, kad ši nesugebanti pristatyti visą pažadėtą vakcinų dozių kiekį; iškėlė abejonių dėl jos veiksmingumo vyresnio amžiaus asmenims, bet vėliau grįžo prie ankstesnės savo pozicijos; blokavo vakcinos tiekimą iš žemyno; o dabar sustabdė skiepijimąsi ja, kilus susirūpinimui dėl galimo ryšio tarp vakcinos ir kraujo krešulių susidarymo.

„AstraZeneca“ vakcina, regis, iš tiesų pavirto savotišku politiniu futbolu, dėl priežasčių, kurių aš nelabai suprantu“, – sakė M. Headas.

„Stebėti visa tai per mokslinę prizmę yra kiek nemoralu, – pridūrė jis. – Mokslo požiūriu ši vakcina yra saugi, veiksminga, tai labai gera vakcina.“

Vyriausybių sprendimai sustabdyti „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą sutrikdė ir Kalifornijos universiteto (San Diegas) infekcinių ligų specialistą Davey Smithą, skelbia „Forbes“.

„Nematau jokių duomenų, pagrindžiančių jų sprendimą stabdyti, – sakė jis. – Žmonės ir ateityje susidurs su kraujo krešuliais, nes jie jiems būtų susidarę neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo paskiepyti šia vakcina ar ne.“

Jennifer Nuzzo, Johnso Hopkinso Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos (angl. Johns Hopkins Bloomberg School of Public Health) epidemiologė, taip pat išsakė nuostabą dėl tokių vyriausybių sprendimų.

„Sustabdyti norint peržiūrėti duomenis – nieko blogo, – sako ji. – Bet toks sustabdymas tolygu susilpninti pozicijas apsaugant žmones nuo mirtinos pandemijos, tad sulig tokiu sprendimu kai kas prarandama.“

Foto: Imago / Scanpix

Vienas iš šios vakcinos pranašumų prieš „Pfizer“ ir „Moderna“ sukurtas vakcinas yra tas, kad šią vakciną galima laikyti šaldytuvo temperatūroje, jai saugoti nereikia tokios žemos temperatūros lyginant su minėtomis vakcinomis, ji lengviau transportuojama. Tai suteikia jai ypatingos svarbos skirstant vakciną pasaulio mastu.

„Manyčiau, „AstraZeneca“ vakcinos kontekste ant kortos pastatyta labai daug, – teigia J. Nuzzo. – Nes su šia vakcina didžioji pasaulio dalis siejo daug lūkesčių.“

Kiek anksčiau kovą „Barclays“ publikuotoje ataskaitoje, panagrinėjus keletą ankstesnių „AstraZeneca“ reglamentavimo klausimų, buvo iškelta prielaida, kad „didžioji dalis kilusios polemikos turi veikiau politinį nei mokslinį pamatą“.

Išskiriant kai kuriuos skirtumus tarp Europos vaistų agentūros (EVA) vakcinos patvirtinimo specifikos ir kai kurių Europos valstybių vakcinos naudojimo autorizavimo niuansų, ataskaitoje spėliojama, esą „tam tikrų geografinių lokacijų valdžios institucijos galbūt ieškojo, kam galėtų suversti kaltę dėl nuviliančio pradinio vakcinavimo proceso“.

Visuomenės sveikatos ekspertai užsiminė „Forbes“ žurnalui, esą panašios priežastys galėjo pakurstyti neseniai priimtus sprendimus stabdyti vakcinos naudojimą. Tuo tarpu Kanadoje pastebimas įdomus kontrastas: kaip pranešama, šalis ruošiasi išplėsti vakcinos naudojimą, leidžiant skiepyti ja vyresnio amžiaus asmenis, nors kiek anksčiau ji nerekomendavo skiepyti šia vakcina vyresnius nei 65-erių žmones.

Kaip skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, politikai veikia pasitelkdami didelį atsargumą, bet rizikuoja pakirsti pasaulines pastangas skiepytis, teigė Helen Petousis-Harris, Oklando universiteto vakcinų saugos ekspertė ir buvusi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patarėja vakcinų saugumo klausimais.

„Reikia būti labai atsargiems, nes tuo pačiu siunčiama žinutė, jog su šia vakcina siejami kažkokie labai negeri dalykai, kai iš tiesų labai mažai tikėtina, kad taip galėtų būti, – sakė ji. – Mes vykdome didelio masto vakcinacijos kampanijas, žmonės nuolat suserga. Negalime panikuoti kaskart, kai tai nutinka. Bet kartu turime imtis prevencinių priemonių. O pasiekti tokią pusiausvyrą nėra lengva.“

Tokio pobūdžio atvejai yra daug retesni nei būtų tikėtina užfiksuoti bendrojoje populiacijoje, sakė „AstraZeneca“ vyriausioji medicinos pareigūnė Ann Taylor. Klinikiniai tyrimai parodė, kad tiems tiriamiesiems, kuriems buvo suleista vakcinos dozė, krešulių susidarė ne dažniau nei tiems, kuriems buvo suleistas placebas.

„Bloomberg“ primena, kad Jungtinė Karalystė sušvirkštė per 25 mln. vakcinos dozių – tarp jų, didelę dalį sudarė „AstraZeneca“ vakcina, – nesukeldama jokio nerimo dėl krešulių susidarymo.

Profesorius Lawrence‘as Youngas, Voriko universiteto (JK) virusologijos ir molekulinės onkologijos specialistas, teigia, kad jokios padidėjusios kraujo krešulių susidarymo rizikos nėra, skelbia „Euronews“.

„Mano manymu, paprasčiausiai neatsakinga sustabdyti vakcinavimo programą, kai atvejų skaičius yra toks didžiulis. Dabar susidursime su liūdna realybe: žmonės susirgs ir mirs, nes nebuvo paskiepyti vakcina, kurios nauda, kaip mes žinome ir kaip pabrėžė Pasaulio sveikatos organizacija, gerokai nusveria bet kokią riziką, susijusią su jos saugumu“, – aiškina profesorius.

„Manau, (sustabdymas) turės įtakos ne tik praktiniams vakcinavimo aspektams, turint omenyje visus žmones, pasirengusius skiepyti ir skiepytis gautomis vakcinomis, bet ir pakirs pasitikėjimą šia ir kitomis vakcinomis. Juk puikiai žinome, kad dėl skiepų ir taip kyla daug abejonių, o ši situacija, deja, jas tik dar labiau sustiprins“, – pabrėžia L. Youngas.

„Manau, yra labai neatsakinga pakenkti pasitikėjimui vakcina, kuri iš tiesų veiksmingai apsaugo žmones nuo susirgimo ir mirties“, – pridūrė profesorius.

Jis taip pat teigė, kad, vertinant pagal tai, kokiam skaičiui žmonių, kaip pranešama, susidarė kraujo krešuliai, egzistuoja labai menkas skirtumas tarp „AstraZeneca“ ir „Pfizer“ vakcinų.

„Kodėl iš visų kitų vakcinų reikia išskirti „AstraZeneca“? Panašu, kad toks sprendimas yra mažų mažiausiai keistas“, – tvirtina L. Youngas.

Italijos medicinos agentūros (AIFA) generalinis direktorius irgi laikosi nuomonės, kad sprendimas sustabdyti Oksfordo-„AstraZeneca“ sukurtos vakcinos naudojimą yra „politinis“, skelbia „Sky News“.

„Tokio sustabdymo esmė mums aiški: kelios Europos valstybės, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, pageidavo nutraukti vakcinacijas... sustabdyti jas, kol bus atlikti patikrinimai. Tai politinis pasirinkimas“, – interviu dienraščiui „La Republica“ sakė PSO atstovas Nicola Magrinis.

Pasak jo, vakcina yra saugi ir jos privalumai nusveria dabartines rizikas. Jis pranešė, kad Italijoje po vakcinacijos buvo užfiksuotos aštuonios mirtys ir keturi rimto šalutinio poveikio atvejai, bet pridūrė, kad jeigu atliekami tyrimai neatskleis jokių rimtų problemų, AIFA tęs vakcinacijas „dar spartesniais tempais nei anksčiau“.

Delfi primena, kad EVA antradienį pareiškė, kad nėra „jokių požymių“, jog bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos kai kuriais atvejais lemia kraujo krešulių susidarymą paskiepytiems žmonėms, nors kelios Europos šalys dėl šių įtarimų laikinai sustabdė preparato naudojimą.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros institucija per virtualią spaudos konferenciją pabrėžė liekanti „tvirtai įsitikinusi“, kad šio preparato nauda nusveria riziką.

Emer Cooke

„Tebesame tvirtai įsitikinę, kad „AstraZeneca“ vakcinos nauda užkertant kelią COVID-19 su susijusia hospitalizacijos ir mirties rizika nusveria šio pašalinio poveikio riziką“, – sakė EVA vadovė Emer Cooke.

„Šiuo metu nėra požymių, kad tokias būkles nulėmė paskiepijimas. Jų nebuvo per klinikinius bandymus; jos nėra įtrauktos į žinomo ar tikėtino pašalinio poveikio sąrašą“, – sakė E. Cooke.

Pasak jos, klinikiniai tyrimai parodė, kad „kraujo krešulių susidarymo atvejų skaičiai labai maži“.

Amsterdame įsikūrusios EVA saugumo komitetas antradienį susirinko vertinti naujos informacijos, o išvadas padarys per specialų susitikimą ketvirtadienį, pranešė E. Cooke.

Tuomet komitetas „praneš mums, ar reikia imtis kokių nors tolesnių veiksmų“, nurodė ji, bet nesakė, kokios tos priemonės galėtų būti.

Virtinė Europos šalių, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, po pranešimų apie kai kuriems paskiepytiems asmenims susidariusius kraujo krešulius sustabdė „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos naudojimą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai antradienį taip pat susitinka aptarti šios vakcinos.

EVA „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakciną bet kokio amžiaus žmonėms leido naudoti sausio 29-ąją. Tačiau skiepijimas ja nebuvo sklandus nuo pat pradžių; kelios šalys anksčiau skelbė, kad ja nereiktų skiepyti pagyvenusių asmenų.