100 puslapių apimties užsienio, saugumo ir gynybos politikos apžvalga („Integrated Review“, IR) įspėja apie „realią tikimybę“, kad per artimiausią dešimtmetį teroristų grupuotė surengs sėkmingą išpuolį, kurio metu bus panaudotas cheminis, biologinis, radiologinis ar branduolinis ginklas. Apie tai rašo „The Guardian“ ir „The Times“, kuriems jau pavyko susipažinti su nutekintu dokumentu.

Apžvalgoje taip pat atskleidžiamas planas didinti Jungtinės Karalystės turimų branduolinių galvučių kiekį daugiau nei 40 proc. Tai užbaigtų laipsniško branduolinių galvučių mažinimo etapą, prasidėjusį po Sovietų Sąjungos griūties.

Planai nuo 180 iki 260 padidinti iš povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų „Trident“ branduolinių galvučių skaičių rodo, kad tris dešimtmečius vykdytas laipsniškas nusiginklavimas stabdomas.

„Pagrindinis mūsų branduolinio potencialo tikslas – palaikyti taiką ir atgrasyti agresiją. 2010 metais vyriausybė paskelbė ketinanti iki 3-iojo dešimtmečio vidurio sumažinti branduolinį potencialą nuo 225 iki 180 kovinių galvučių. Tačiau atsižvelgiant į saugumo aplinkos pasikeitimus ir platų technologijų bei doktrinos grėsmių spektrą taip tęstis nebegali, tad Jungtinė Karalystė padidins branduolinio potencialo slenkstį iki 260 kovinių galvučių“, – sakoma dokumente.

Be to, Britanijos kariniame jūrų laivyne liks keturi povandeniniai laivai, ir vienas iš jų visada bus kovinės parengties.

„Nuo 1994 metų mūsų raketos nenukreiptos į jokią valstybę... Liekame įsipareigoję palaikyti minimalią smogiamąją galią, būtiną atgrasomosios branduolinės jėgos veiksmingumui išlaikyti“, – pabrėžiama apžvalgoje. Joje sakoma, kad atgrasomoji jėga turi veikti prieš „virtinę šaliai visomis kryptimis iškylančių grėsmių“.

Tuo metu aktyvistai įspėja, kad Britanija rizikuoja pradėti naujas ginklavimosi varžybas, nors jai taip pat reikia lėšų kovai su pandemija.

Apžvalgoje, kurios pilnas pavadinimas yra „Global Britain in a Competitive Age“ („Globali Didžioji Britanija konkurencijos amžiuje“), pateikiama Jungtinės Karalystės vietos pasaulyje vizijos iki 2030-ųjų. Pastaruoju metu vis stiprėja kritika dėl sumažintų Jungtinės Karalystės išlaidų tarptautinei pagalbai, laikomai esmine britų švelniosios galios dalimi.

Manoma, kad dokumentas taip pat turėtų apimti Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono įsipareigojimą ir vėl tarptautinei pagalbai skirti 0,7 proc. nacionalinių pajamų (dabar skiriama 0,5 proc.), „kai fiskalinė padėtis tą leis“.

Taip pat teigiama, kad, pristatinėdamas galutinį rezultatą, premjeras parlamentarams turėtų sakyti: „Esu labai optimistiškai nusiteikęs Jungtinės Karalystės vietos pasaulyje atžvilgiu ir mūsų gebėjimu išnaudoti būsimas galimybes. Mūsų piliečių išmonė ir mūsų sąjungos stiprybė puikiai derės su mūsų tarptautine partneryste, modernizuotomis ginkluotosiomis pajėgomis ir naująja ekologinių tikslų darbotvarke. Visa tai suteiks mums galimybę tvirtai ir su pasitikėjimu žengti pirmyn kuriant pasaulio ateitį“.

Kova su klimato kaita ir biologinės įvairovės išsaugojimas įvardijami kaip didžiausias artimiausio dešimtmečio Jungtinės Karalystės tarptautinis prioritetas.

Apžvalgoje taip pat nurodomas „palinkimas į Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono pusę“, susijęs su diplomatija ir prekyba. Be to, pirmasis Didžiosios Britanijos karališkojo jūrų laivyno lėktuvnešio „HMS Queen Elizabeth“ operatyvinis dislokavimas bus įgyvendintas šiame regione.

B. Johnsonas kitą mėnesį vyks pirmojo reikšmingo vizito į užsienį po „Brexit“ – premjeras lankysis Indijoje.

Oficialaus apžvalgos paskelbimo išvakarėse pasirodė nutekintų detalių apie apžvalgos turinį, įskaitant tai, kad prezidento Vladimiro Putino valdoma Rusija bus aiškiai apibūdinama kaip „aktyvi grėsmė“.

Išsakydama savo nuomonę, Leiboristų partijai priklausanti šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų sekretorė Lisa Nandy kalbėjo: „Vyriausybės teigimu, Rusija yra didžiausia grėsmė mūsų saugumui, tačiau ji atsisakė įgyvendinti ataskaitos apie Rusiją rekomendacijas, sugadino santykius su mūsų NATO partnerėmis Europoje ir, netinkamai valdydama gynybos biudžetą, pakenkė mūsų gynybos pamatams“.

Kinijos atveju situacija nusakoma subtiliau.

Pekinas bus apibūdinamas kaip „sisteminis iššūkis“. Tai susiję su autoritarinės Kinijos sistemos ir demokratinės sistemos, kuriai pirmenybę teikia Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės, priešprieša.

„The Times“ visgi pranešė, kad apžvalgoje Kinija apibūdinama kaip „didžiausia valstybinė grėsmė“ Jungtinės Karalystės ekonominiam saugumui, taip pat pabrėžiama, jog Kinijos karinė modernizacija ir vis augantis atkaklumas Jungtinės Karalystės interesams kels „vis didesnę riziką“

Apžvalgoje įvertinama ir branduolinių ginklų situacija. Teigiama, kad Jungtinės Karalystės turimų branduolinių galvučių skaičius išaugs nuo 180 iki 260. Toks žingsnis paskatins aršų Škotijos nacionalinės partijos, besipriešinančios Jungtinės Karalystės branduolinio atgrasymo atnaujinimui, atsaką

Taip pat nurodoma, kad prie ministrų kabineto bus įkurtas specialus centras, kurio paskirtis bus reaguoti į būsimas krizes, remiantis per COVID-19 pandemiją išmoktomis pamokomis.

Ruošiasi pristatyti savo užsienio politikos po „Brexit“ planą

Jungtinė Karalystė antradienį pristatys, pasak vyriausybės, didžiausius pakeitimus saugumo, gynybos ir užsienio politikoje nuo Antrojo pasaulinio karo, Londonui siekiant užsitikrinti daugiau galimybių po „Brexito“.

„Kompleksinės apžvalgos“ (Integrated Review) išvadose bus pateiktos rekomendacijos, kaip geriausia tvarkytis su kylančiomis grėsmėmis, įskaitant grėsmes iš Rusijos ir Kinijos.

Jose taip pat bus paskelbta apie šalies branduolinio arsenalo didinimą, sakoma kovotojus už nusiginklavimą papiktinusiuose pranešimuose.

Remiantis britų laikraščiais „The Guardian“ ir „The Sun“, iki šio dešimtmečio vidurio Jungtinė Karalystė ruošiasi padidinti turimų branduolinių galvučių skaičių nuo 180 iki 260.

Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas atsisakė komentuoti šiuos pranešimus, tačiau nurodė, kad šis arsenalas yra „pagrindinis draudimo polisas“, apsaugantis nuo priešiškų valstybių keliamų grėsmių.

Britanija „visada laikėsi savo įsipareigojimo dėl minimalaus patikimo atgrasymo branduoliniame fronte“, sakė jis britų transliuotojui BBC.

„Bėgant laikui, keičiantis aplinkybėms keičiasi ir grėsmės, todėl turime išsaugoti patikimo atgrasymo (priemonių) minimumą“, – pridūrė jis.

Taip pat pranešama, kad Rusija, vadovaujama prezidento Vladimiro Putino, dokumente yra įvardinta kaip „aktyvi grėsmė“ Britanijai.

Tačiau jame rekomenduojama megzti glaudesnius ekonominius ryšius su Kinija, nors ši šalis įvardinama kaip Britanijai kelianti „didžiausią grėsmę valstybės viduje“, pranešė „The Times“. Šis žingsnis galėtų įsiutinti griežtesnės politikos Kinijos atžvilgiu šalininkus.

Pastaraisiais metais Londonas ne kartą stojo į konfrontacijas su Maskva ir Pekinu įvairiais klausimais – nuo šnipinėjimo ir kibernetinių atakų iki žmogaus teisių.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas laikraščio „The Times“ nuomonių skiltyje parašė, kad JK politiką nuspręsta persvarstyti dėl „šviesaus savanaudiškumo“ ir kad tai suteikia galimybę nustatyti naują kursą po „Brexit“.

Jungtinė Karalystė „koordinuos (savo veiksmus) su bendramintiškomis demokratijomis JAV, Europoje ir visame pasaulyje, kad teiktų ir saugotų šias idėjas bei įsitikinimus nuo joms prieštaraujančiųjų“, pridūrė B. Johnsonas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (347)