Neseniai rus.delfi.ee rašė apie tai, kad kai kurie Narvos gyventojai nori skiepytis būtent rusiška vakcina „Sputnik V“. Tai daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Narvos ligoninės darbuotojai koronaviruso skyriuose gydomų pacientų pasiteiravo, kodėl jie anksčiau atsisakė skiepytis. Šie žmonės priklauso rizikos grupei ir jau seniau buvo pakviesti pasiskiepyti.
„Jie dažnai atsako, kad laukia „Sputnik“. Deja, laukimas baigėsi tuo, jog dabar 10 iš jų būklė sunki, o vieno – itin sunki“, – pabrėžė Narvos ligoninės komunikacijos specialistė Jevgenija Parv.
Kreipdamasis į tuos, kurie laukia rusiškos vakcinos, A. Popovas kalbėjo: „Šiuo metu Europos vaistų agentūra įgyvendina vakcinos „Sputnik V“ vertinimo procesą. Šis procesas gali užtrukti pakankamai ilgai, o jo rezultatas yra gan sunkiai nuspėjamas. Tai reiškia, kad artimiausiu metu mes neturėsime patikimos informacijos apie šio tyrimo rezultatus. Vadinasi, neturėsime galimybės netgi planuoti vakcinos pirkimus“.
Gydytojas A. Popovas spėja, kad vakcinos patvirtinimo procesas gali užtrukti ilgus mėnesius.
Jis atkreipia dėmesį, jog epidemija tęsiasi, todėl būtina apsisaugoti nuo susirgimo. Tad, jei yra galimybė naudoti vakcinas, kurios šiandien jau yra patvirtintos Estijoje ir visoje Europos Sąjungoje, ta galimybe reikia ir naudotis.
A. Popovo teigimu, bet kokiu atveju reikia dėvėti kaukę ten, kur to reikalaujama, netgi jei asmeniui jau buvo suleista viena arba dvi vakcinos nuo koronaviruso dozės.
„Aš pats buvau paskiepytas dar gruodį, antrąją skiepo dozę gavau sausį. Nuolatos dėviu kaukę. Kadangi mane skiepijo „Pfizer“ vakcina, išlieka maždaug penkių proc. tikimybė, kad galiu susirgti ir tapti pavojaus šaltiniu kitiems“, – aiškina gydytojas, pažymėdamas, kad Estijos gydymo įstaigose privaloma dėvėti kaukę.
„Visgi pats svarbiausias veiksnys, apie kurį nuolatos kalbame, yra tas, kad po skiepo rizika susirgti sunkia koronaviruso forma ir pakliūti į ligoninę, jau nekalbant apie tai, kad viskas galėtų baigtis mirtimi, yra lygi nuliui. Tai yra pats svarbiausias veiksnys, nulemiantis skiepijimo būtinybę“, – dėsto A. Popovas.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad jos šalis pirktų trečiųjų šalių vakcinų, jei jas patvirtintų Europos vaistų agentūra (EVA).
„Dėl trečiųjų šalių – esame įsitikinę, kad jei šios vakcinos bus patvirtintos Europos Sąjungoje, tai Estija į šias vakcinas žiūrės kaip į lygiavertes, lyginant su kitomis vakcinomis. (...) Estijos valdžia yra įsitikinusi, kad kitų šalių vakcinos, jei bus užregistruotos, tikrai bus naudojamos ir savo žmonėms vakcinuoti“, – spaudos konferencijoje kovo 3 d. sakė K.Kaljulaid.
Taip ji kalbėjo po Vilniuje vykusio susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak Estijos prezidentės, klausimai, susiję su galimybe įsigyti Rusijos „Sputnik V“ vakcinos greičiau, priveda prie „rimtos komunikacinės problemos, kurią šiandien Europoje turime“.
„Nėra kažkokios jūros „Sputnik V“ vakcinų, kur mes nenorime paimti iš ten. „Sputnik V“ vakcinų yra parduota daugiau, nei yra pagaminta, ir mes tikrai nežinom, kaip bus toliau su jų pristatymu“, – kalbėjo šalies vadovė.
Savo ruožtu Lietuva yra apsisprendusi nepirkti rusiškos vakcinos „Sputnik V“, net jei ją patvirtintų Europos vaistų agentūra. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra sakęs šią Rusijos vakciną vertinantis kaip politinį įrankį. Europos Sąjungoje „Sputnik V“ šiuo metu naudoja Vengrija, dėl jos taip pat derasi Austrija, Čekija. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kalbėti apie kitas vakcinas iš alternatyvių gamintojų yra „nelabai rimta“, nes jos nėra pradėjusios patvirtinimo Europos Vaistų Agentūroje procedūros.
Estijoje per praėjusią parą atlikus 7 865 testus nustatyti 1 463 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 11 anksčiau užsikrėtusių žmonių, antradienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.
Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 281 naują COVID-19 atvejį ir devynių pacientų mirtį.
Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 491,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Antradienio ryto duomenimis, šalies ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 687 žmonės, iš jų 66 – intensyviosios terapijos skyriuose. Dirbtinis plaučių vėdinimas buvo reikalingas 44 pacientams.
Nuo pandemijos pradžios Estijoje patvirtinti iš viso 87 548 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 739 pacientai mirė, 60 376 – pasveiko.
Bent viena vakcinos doze Estijoje nuo COVID-19 jau paskiepyta iš viso 141 912 žmonių, o abi vakcinos dozes yra gavę 52 932 žmonės.
Estijos premjerei Kajai Kallas pirmadienį pranešė, kad jai nustatyta koronaviruso infekcija ir kad ji izoliavosi, kol pasveiks.
Vyriausybės vadovė nurodė, kad jai šiek tiek pakilo temperatūra, bet pridūrė, kad jokių kitų simptomų nepasireiškė ir kad ji gerai jaučiasi.
„Įdėmiai stebiu savo sveikatos būklę ir, kol pasveiksiu, būsiu namuose. Toliau vykdysiu vyriausybės vadovės pareigas iš namų, nes Estijoje vadovauti vyriausybės posėdžiams ir sėkmingai dalyvauti kitiems darbo pasitarimams galima ir virtualiai“, – pridūrė K. Kallas.
K. Kallas praeitą savaitę kelioms dienoms izoliavosi dėl artimo kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu žmogumi, bet jos COVID-19 testas buvo neigiamas, tad ketvirtadienį ji vėl dirbo įprastu režimu.
Teigiamas COVID-19 testo rezultatas buvo gautas pirmadienį vakare. Premjerė apie tai informavo žmones, su kuriais pastarosiomis dienomis turėjo artimų kontaktų.
„Raginu visus laikytis atsargumo priemonių, patalpose dėvėti kaukes, mažinti kontaktų su kitais žmonėmis, esant galimybei dirbti nuotoliniu būdu ir kiek įmanoma daugiau būti namuose, nes virusas Estijoje smarkiai išplitęs“, – perspėjo K. Kallas.
