J. Anez šeštadienį buvo areštuota dėl kaltinimų terorizmu, antivyriausybine veikla ir sąmokslu, susijusių su 2019 metų politinės krize, kai ji pakeitė E. Moralesą, pabėgusį iš šalies per masinius protestus prieš jo perrinkimą. E. Moralesas tuos įvykius vadina valstybės perversmu.
Sekmadienį, opozicijos grupėms raginant protestuoti prieš „politinių sąskaitų suvedinėjimą“, J. Anez socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Mane siunčia į tardymo izoliatorių keturiems mėnesiams, laukti teismo už „perversmą“, kurio niekada nebuvo.“
Tokį sprendimą per virtualų teismo posėdį priėmė teisėja Regina Santa Cruz.
Kaltinamajame akte, kurį matė naujienų agentūra AFP, prokurorai prašė 53 metų J. Anez, ir metus dirbusios jos vyriausybės du ministrus „dėl atsargumo“ sulaikyti šešiems mėnesiams.
J. Anez, kuri bus pervežta į moterų kalėjimą sostinėje La Pase, savo tviterio žinutėje pridūrė: „Raginu Boliviją tikėti ir neprarasti vilties. Vieną dieną drauge sukursime geresnę Boliviją.“
Anksčiau ji žurnalistams sakė, kad „pakertama“ teisinė valstybė ir kad Bolivija gali tapti „niekieno žeme“.
Buvusi senatorė J. Anez prezidento postą laikinai užėmė po E. Moraleso pabėgimo 2019-ųjų lapkritį, jam praradus ginkluotųjų pajėgų paramą per smurtinius protestus prieš jo perrinkimą nekonstitucinei ketvirtai kadencijai.
Keli aukštus postus užėmę E. Moraleso sąjungininkai taip pat pabėgo, todėl konservatorė J. Anez tuomet liko aukščiausio rango senatorė.
Ji areštuota keli mėnesiai po E. Moraleso sugrįžimo į Boliviją, 2020-ųjų spalio rinkimus laimėjus jo įkurtam kairiojo sparno „Judėjimui už socializmą“ (MAS).
Prezidentūrą ir Kongresą dabar vėl kontroliuoja MAS.
J. Anez pareiškė, kad šalyje pradėtas politinis persekiojimas, o Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos paragino laikytis tinkamų procedūrų.