Nerimą keliančios prognozės buvo išdėstytos penktadienį paskelbtoje dabartinę situaciją apibendrinančioje ataskaitoje, rašoma portale thelocal.de.
Joje, be kita ko, akcentuojama, kad iki balandžio 12-osios per 7 dienų laikotarpį jau bus užregistruojama po maždaug 350 užsikrėtimų 100-ui tūkst. gyventojų. Numatomas rodiklis gerokai lenkia anksčiau, gruodžio 23-iąją, užfiksuotą antirekordą, konkrečiai – 214 atvejų per minėtą laikotarpį minėtai daliai populiacijos.
Pagrindą kalboms apie tokią perspektyvą davė B.1.1.7 atmainos, paprastai vadinamos britiškuoju variantu, išplitimas. Dabar būtent šią viruso atmainą pasigaunančių piliečių skaičius Vokietijoje sudaro maždaug 50 proc. visų užsikrėtusiųjų COVID-19.
B.1.1.7 atmaina, kaip manoma, yra ir lengviau perduodama, ir agresyvesnė už seniau identifikuotas šio viruso padermes.
„Per savaitę užregistruotų B.1.1.7 atmaina užsikrėtusiųjų skaičius byloja apie stabilų atvejų skaičiaus augimą ir dvigubėjimą maždaug kas dvylika dienų. Šitai patvirtina tendencijos, išryškėjusios per laikotarpį, skaičiuojamą nuo antros iki devintos kalendorinės savaitės“, – nurodoma RKI ataskaitoje.
Blogiausio scenarijaus atveju užsikrėtimų per 7 dienas skaičius iki balandžio vidurio galėtų viršyti net 500 atvejų, na, o jei reikalai pakryps maksimaliai palankia linkme, bus peržengta 200 užsikrėtimų riba, taigi, net ir šiuo atveju užsikrėtimo mastas prilygtų gruodžio mėnesio statistikai, sukėlusiai rimtą spaudimą šalies intensyvios terapijos skyriams.
Reikia pasakyti, kad sudarant prognozę nebuvo atsižvelgta į galimas karantino taisyklių švelninimo arba griežtinimo pasekmes.
Taip pat svarbu žinoti, kad pastarosiomis savaitėmis įvairiuose Vokietijos regionuose buvo justi ribojimų atšaukimo tendencijos – darbą atnaujino mokyklos, grožio salonai ir kt.
Pirmadienį ryte Roberto Kocho instituto specialistai informavo apie 6 604 naujus atvejus, užregistruotus vos per 24 valandų laikotarpį. Palyginimo dėlei reikia pasakyti, kad prieš savaitę analogiškų atvejų buvo užregistruota 1 593. Agentūra informavo ir apie dar 47 ligonių mirtis, bet tai yra mažiau nei prieš savaitę.
Pirmadienį per 7 dienų laikotarpį diagnozuotų užsikrėtimų skaičius pakilo iki 82,9 atvejo 100-ui tūkst. gyventojų. Dabar stebima tendencija tęsiasi nuo vasario 14 d., kada atvejų per 7 dienas skaičius buvo nukritęs iki 60.
Vokietija praėjusį ketvirtadienį užfiksavo staigų sergamumo koronavirusine infekcija padidėjimą, o ligų kontrolės agentūros vadovas Robertas Wieleris perspėjo, kad ekonomiškai pajėgiausioje Europos Sąjungos narėje prasidėjo trečioji COVID-19 pandemijos banga.
„Europoje turėtume susirūpinti“, – trečiadienį žurnalistų asociacijai ACANU Ženevoje sakė R. Wieleris.
„Kalbant apie Vokietiją, esame trečiosios bangos pradžioje“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad gyventojams itin svarbu laikytis prevencijos priemonių, įskaitant kaukių dėvėjimą ir socialinio atstumo laikymąsi.
Vokietija nuo vasario pabaigos pradėjo labai pamažu švelninti karantino priemones. Pirmiausiai į mokyklas buvo leista grįžti jauniausiems mokiniams, o praėjusią savaitę buvo leista vėl atidaryti kai kurias parduotuves.
Šalyje buvo juntamas visuomenės nuovargis nuo suvaržymų, kai lapkritį buvo uždaryti laisvalaikio, kultūros ir sporto objektai. Nuo gruodžio vidurio taip pat buvo sustabdytas tiesioginis mokymas ir buvo uždarytos dauguma parduotuvių. Tačiau epidemiologai atkreipė dėmesį, kad pradėjo plisti užkrečiamesni nauji koronaviruso variantai, o kaimyninėse šalyse, įskaitant Čekiją ir Lenkiją, sergamumas taip pat padidėjo, todėl specialistai ne kartą ragino vengti suvaržymus švelninti per anksti.
Vis dėlto R. Wieleris sakė, kad esama ir vilties teikiančių ženklų, nes skiepijimo kampanija pradeda veikti.
„Jau matome poveikį tarp vyresnių kaip 80 metų [gyventojų]. [Koronaviruso] pernešamumas smarkiai mažėja“, – pabrėžė jis.
Vokietija, pradėjusi skiepyti gyventojus gruodžio pabaigoje, šias pastangas pirmiausiai nukreipė į vyriausius ir pažeidžiamiausius visuomenės narius, tačiau buvo kritikuojamas vakcinavimo kampanijos tempas, daug lėtesnis negu tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė arba Jungtinės Valstijos.
Tačiau R. Wieleris sakė esąs įsitikinęs, kad tunelio gale jau matosi šviesa. Jeigu padėtis „netaps visiškai nevaldoma... Vokietijoje susigrąžinsime kontrolę ateinantį rudenį. Esu tuo visiškai įsitikinęs“, kalbėjo pareigūnas.
Vokietijoje sunki padėtis dėl koronaviruso pandemijos išliks maždaug iki liepos mėnesio. Tai praėjusį trečiadienį pareiškė VFR kanclerė Angela Merkel, bendraudama su šalies gyventojais vaizdo konferencijos formatu.
„Laukia dar trys keturi sunkūs mėnesiai – kovas, balandis, gegužė, birželis“, - sakė Vokietijos vyriausybės vadovė. A. Merkel tikisi, kad jau liepos mėnesį šalies piliečių vakcinacija duos rezultatų.
„Paskui bus kur kas geriau“, – mano Vokietijos kanclerė. Bet ji įspėjo, jog neaišku, kokia bus padėtis, susijusi su koronaviruso mutacijomis.
Gydytojai ragina griežtinti suvaržymus, baiminantis trečio COVID-19 bangos
Vokietijos intensyviosios terapijos skyrių gydytojai pirmadienį perspėjo, kad šaliai reikia „nedelsiant sugrįžti“ prie griežtesnių suvaržymo priemonių, siekiant užvengti trečios koronaviruso pandemijos bangos.
„(Atsižvelgiant) į šiuo metu turimus duomenis ir britiškosios atmainos plitimą, primygtinai reikalaujame nedelsiant sugrąžinti karantiną, kad būtų išvengta trečiosios bangos“, – transliuotojui RBB sakė Christianas Karagiannidis, Vokietijos intensyvios terapijos registro direktorius.
„Mes daug nelaimėsime, likdami savaitę ar dvi atviri, bet tai greitai prives mus prie didelių [užsikrėtimo atvejų] skaičių, o vėl juos sumažinti bus dukart sunkiau“, – sakė Ch. Karagiannidis, dirbantis Vokietijos ligoninių pajėgumus stebinčioje Tarpdisciplininėje intensyviosios terapijos ir skubiosios pagalbos medicinos asociacijoje (DIVI).
Nuo vasario pabaigos, kai Vokietija pradėjo palaipsniui švelninti dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus ir atidarė dalį mokyklų, kirpyklų ir kitų verslų, naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiai išaugo.
Remiantis naujausiais DIVI duomenimis, Vokietijos intensyvios terapijos skyriuose šiuo metu gydoma beveik 2 800 žmonių. Tačiau Ch. Karagiannidis perspėjo, kad šis skaičius gali išaugti iki „5 000 ar 6 000“. jeigu atskirų žemių vyriausybės nesureaguos į augantį naujų atvejų skaičių, griežtindamos suvaržymus.
„Aišku, kad intensyvios terapijos (skyriuose gydomų pacientų) skaičius greitai išaugs, jeigu suteiksime virusui galimybę“, – sakė jis. Ch. Karagiannidis taip pat paragino vyriausybę tęsti vyresnių nei 60 metų ir vyresnių nei 50 metų žmonių grupių skiepijimą.
Trečioji banga
Vėliau pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjęs Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas sakė, kad naujausias karantino priemonių švelninimas gali būti peržiūrėtas, jeigu naujų užsikrėtimų skaičius toliau augs.
Pasak jo, A. Merkel ir žemių lyderių kovo 3 dieną pasiektas susitarimas turėtų būti įgyvendintas „ne tik atsižvelgiant į jo gražias pastraipas, bet ir į sudėtingesnes“.
Susitarime taip pat numatyta „atšaukti atlaisvinimus“ vietovėse, kur septynių dienų COVID-19 sergamumo rodiklis viršija 100 naujų užsikrėtimo atvejų 100 tūkst. gyventojų, pridūrė jis.
Remiantis oficialiais pirmadienį paskelbtais duomenimis, visoje šalyje sergamumo rodiklis pakilo iki 83 ir yra gerokai didesnis nei vyriausybės numatyta 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba bet kokiam apribojimų švelninimui.
Augantis naujų užsikrėtimų skaičius, britiškosios viruso atmainos plitimas ir lėtas gyventojų skiepijimas kelia būgštavimų dėl naujo COVID-19 protrūkio, daugeliui Vokietijos gyventojų viliantis pagaliau išeiti iš daugiau nei tris mėnesius trukusio dalinio karantino.
Praėjusią savaitę Vokietijos ligų kontrolės agentūros vadovas R. Wieleris perspėjo, kad ekonomiškai pajėgiausioje Europos Sąjungos narėje prasidėjo trečioji COVID-19 pandemijos banga.
„Turime išvengti tos pačios situacijos, kokia buvo prieš Kalėdas, kai buvo daug užsikrėtimų, daug sunkių atvejų ir daug mirčių“, – sakė Roberto Kocho instituto (RKI) visuomenės sveikatos padalinio vadovas R. Wieleris.
Vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas pirmadienį taip pat paragino atsisakyti nebūtinų kelionių, baiminantis, kad Velykų atostogas daug vokiečių planuoja praleisti tokiose Ispanijos salose kaip Maljorka.
RKI šį savaitgalį išbraukus Balearų salas iš pavojingų rajonų sąrašo, Vokietijos pigių skrydžių oro bendrovė „Eurowings“ pranešė, kad Velykoms organizuoja 300 papildomų skrydžių į šį saulės pasiilgusių vokiečių pamėgtą salyną.
