Ja siekiama patraukti atsakomybėn šešėline privačia armija laikomą bendrovę, kaip pranešama, turinčią ryšių su Kremliumi.
„Šis bylinėjimasis yra pirmas Sirijos aukos šeimos bandymas patraukti Rusijos įtariamuosius atsakomybėn už sunkius nusikaltimus, padarytus Sirijoje“, – sakoma bendrame Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH), Rusijos teisių gynėjų grupės „Memorial“ ir Sirijos žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės centro pareiškime.
Tokios teisinės priemonės prieš „Wagner“ imtasi po virtinės Europoje Sirijos režimo pareigūnams iškeltų bylų dėl kankinimo, į antrą dešimtmetį įžengus niokojančiam karui, kurio eigą 2015 metais pakeitė Maskvos karinė intervencija.
Minėtos trys žinomos aktyvistų grupės iš Prancūzijos, Rusijos ir Sirijos pateikė skundą dėl įtariamų samdinių veiksmų 2017 metais, kuomet buvo nupjauta galva vienam vyrui, kaip manoma, dezertyravusiam iš Sirijos kariuomenės.
„Wagner“ siejama su įtakingu prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Jevgenijumi Prigožinu, o potencialių „karo nusikaltimų“ byloje vargu ar bus kas nors nuteistas.
59 metų J. Prigožinas, kuriam Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijų už kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, neigia esąs kaip nors susijęs su „Wagner“.
Tačiau minima byla yra retas bandymas paviešinti „Wagner“ veiklą, praėjus keleriems metams nuo pirmųjų pranešimų apie šios bendrovės samdinių dislokavimą per konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
„Šis skundas yra svarbus, nes kalbama ne tik apie kurį nors vieną nusikaltimą – tai yra tikra nebaudžiamumo banga“, – naujienų agentūrai AFP sakė Aleksandras Čerkasovas iš „Memorial“.
Intervencija Sirijoje
„Asmenims, išvengiantiems bausmės įvykdžius tokius nusikaltimus, suteikiama galimybė juos kartoti tokiose vietose kaip Čečėnija, Rytų Ukraina ir Sirija. Galiausiai jie sugrįžta į Rusiją ir vaikšto gatvėmis tarp mūsų“, – kalbėjo A. Čerkasovas.
Nors privačios karinės bendrovės Rusijoje yra uždraustos, „Wagner“ pastaraisiais metais vaidina vis svarbesnį vaidmenį palaikant ir įgyvendinant Kremliaus ambicijas užsienyje, mano stebėtojai.
Esama pranešimų, kad šios grupės kovotojai buvo dislokuoti kartu su Rusijos karo lėktuvais ir sausumos pajėgomis, kai sirų prezidentą Basharą al Assadą palaikanti Maskva įsikišo į Sirijos konfliktą 2015 metų rugsėjį.
Bendrovė atsidūrė dėmesio centre 2018 metais, nepriklausomam laikraščiui „Novaja Gazeta“ pranešus, jog keli rusakalbiai vyrai, prieš kamerą kankinę ir nužudę vieną sulaikytąjį, buvo „Wagner“ kovotojai.
Pirmadienį aukos šeimos vardu pateiktu skundu siekiama priversti Maskvą iškelti baudžiamąją bylą įtariamiems privačios karinės bendrovės nariams. Nevyriausybinių organizacijų teigimu, tai būtų pirmoji tokia byla.
Savo pareiškime FIDH, „Memorial“ ir Sirijos žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės centras pažymėjo, kad pateikė įrodymų, aiškiai siejančių mažiausiai vieną kaltinamąjį su „Wagner“.
„Moralinė atsakomybė“
„Rusijos vyriausybė turi prisiimti teisinę ir moralinę atsakomybę už pažeidimus, įvykdytus jos kariuomenės, įskaitant išorinėse karinėse operacijose dalyvaujančius jos privačius subjektus, tokius kaip „Wagner Group“, – nurodė Sirijos žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės centro generalinis direktorius ir įkūrėjas Mazenas Darwishas.
Ilja Novikovas, vienas iš sirų šeimos advokatų, savo ruožtu pareiškė, jog Rusija savo pačios konstitucijos yra įpareigota tirti piliečių užsienyje įvykdytus nusikaltimus.
Tačiau jis pridūrė, kad „Tyrimų komitetas lig šiol nėra pradėjęs jokio tyrimo dėl minėto nusikaltimo“.
Anksčiau šimtus skundų dėl B. al Assado režimo pareigūnus Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje ir Norvegijoje pateikė maždaug 100 pabėgėlių, jiems padedant Berlyne įsikūrusiam Europos konstitucinių ir žmogaus teisių centrui (ECCHR).
Europos šalių aktyvistai kartu su policija ir Jungtinių Tautų tyrėjais renka liudijimus, taip pat analizuoja dešimtis tūkstančių nuotraukų, vaizdo įrašų ir failų, susijusių su vienu kruopščiausiai dokumentuotų konfliktų istorijoje.
Į Europos pareigūnų akiratį taip pat pateko „Wagner“ vaidmuo konfliktuose už Sirijos ribų, o J. Prigožinui pernai buvo paskelbtos sankcijos ir dėl Libijos destabilizavimo.
Anot A. Čerkasovo, samdinių grupės veikla ir jos teisinės priežiūros stoka primena panašų tamsų Rusijos naujausios istorijos laikotarpį, ypač Maskvos karus Čečėnijoje.
„Kartojasi 20 metų senumo įvykiai, kuomet irgi nebuvo tiriami priverstinio dingimo, kankinimo ir neteisminės egzekucijos atvejai per ginkluotą konfliktą Šiaurės Kaukaze“, – pažymėjo „Memorial“ narys.
„Šiandien matome dar vieną grandį šioje nebaudžiamumo grandinėje“, – pridūrė jis.