Su kuo susijęs pavasarinis karo veiksmų paaštrėjimas Donbase ir ar reikia laukti didelio karo?
Apie faktinį paliaubų nutraukimą Ukrainos žiniasklaida pradėjo kalbėti dar vasario mėnesį. Tada Kijevo karo ekspertai konstatavo, kad nors aktyvūs susirėmimai liovėsi, nepriklausomybę paskelbusių „respublikų“ kariniai daliniai palei sąlyčio liniją aktyviai naudojo smogiamuosius bepiločius. Be to, fronte tebešaudė snaiperiai: BBC padalinio Ukrainoje šaltinis, dirbantis generaliniame štabe, teigė, kad Donbase nuolatos „veikia 11–12 profesionalių snaiperių iš Rusijos grupių“. Maskva ne kartą neigė, kad Rusijos kariai dalyvauja konflikte Rytų Ukrainoje.
„Jokio taikaus proceso nebėra: veikia snaiperių poros, vyksta apšaudymai, karas tęsiasi“, – vasario mėnesio pradžioje nurodė vienas iš įtakingiausių Ukrainos politikų, vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.
Iš esmės vasario mėnesio pabaigoje–kovo mėnesio pradžioje pasidarė aišku, kad situacijos paaštrėjimas yra ilgalaikis. Skaičiuojant nuo 2020 m. liepos mėnesio, kai buvo paskelbtos paliaubos, Donbaso fronte žuvo 19 ukrainiečių, o sužeistųjų – dešimtys. Be to, nuo šių metų pradžios ten žuvo 15 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių.
Patikimų duomenų apie nepripažįstamų respublikų nuostolius nėra. Vasario 20 d., po vieno iš incidentų, respublikų atstovai pranešė apie vieną auką ir keletą sužeistųjų prie Horlivkos, tačiau socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad iš tikrųjų žuvusiųjų buvo gerokai daugiau. Buvęs „Horlivkos komendantas“ Igoris Bezleris (dabar jis gyvena Kryme) teigia, kad tada žuvo 20 žmonių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dažnai vadinęs praėjusių metų liepos mėnesį sudarytas paliaubas vienu iš savo neabejotinų pasiekimų taikos Donbase link, susilaikė nuo radikalių vertinimų. Visgi šią savaitę ir jis buvo priverstas pripažinti: „provokacijų skaičius fronte padidėjo“.
Tiesą sakant, dar vasario 19 d. konflikto Donbase paūmėjimas tapo viena iš Ukrainos saugumo tarybos posėdžio temų. Posėdžio metu didžiausio rezonanso sulaukusi naujiena buvo Kijevo įvestos sankcijos labiausiai Rusiją remiančiam šalies politikui, artimam Vladimiro Putino sąjungininkui Viktorui Medvedčukui.
Žurnalistai mažiau dėmesio skyrė tam faktui, kad Saugumo taryba, kaip sakė jos sekretorius Aleksejus Danilovas, nusprendė sugrįžti prie „penkių scenarijų, kaip Donbase gali susiklostyti situacija“. Apie minėtuosius scenarijus žinoma gana nedaug: juos apibūdinantį slaptą dokumentą Saugumo taryba patvirtino 2019-ųjų gruodžio mėnesį, „normandiškojo ketverto“ susitikimo Paryžiuje išvakarėse, kad V. Zelenskis turėtų kaip įmanoma daugiau vietos manevruoti pirmųjų asmeninių derybų su V. Putinu metu. Tada dalis ekspertų sakė, kad vienu iš penkių galimų scenarijų gali būti plataus masto kovinių veiksmų atnaujinimas Donbase.
Kovo 8 d. Ukrainos valdžios valdomame Lysyčanske įsikūrusi „Rytų teisių gynimo grupė“ atvirai pareiškė, kad, remiantis jos atliekamos stebėsenos duomenimis, Donbaso respublikų ginkluotieji dariniai ruošiasi koviniams veiksmams.
Rytų Ukrainoje – smurto proveržis
Nepriklausomybę paskelbusių Donbaso respublikų žiniasklaida beveik kasdien praneša apie vyriausybės pajėgų apšaudomas fronte esančias gyvenvietes. Norėdami apsaugoti gyvenvietes nuo to, ką jie vadina „ukrainietišku teroru“, Donecko Liaudies Respublikos „liaudies milicijos“ daliniai kovo 3 d. gavo leidimą paleisti „prevencinę ugnį“ į Ukrainos kariuomenės pozicijas. Ši informacija sukėlė nervingą Kijevo reakciją, tačiau nesibaigė oficialiu paliaubų nutraukimu.
Luhansko Liaudies Respublikos atstovai pranešė apie atsinaujinusius mūšius su Ukrainos kareiviais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino surengti vadinamojo Normandijos ketverto viršūnių susitikimą ir užsiminė apie galimybę tiesiogiai susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad būtų užbaigti atnaujinti susirėmimai su Maskvos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.
Naujausias padėties paaštrėjimas vadinamajame Donbaso regione kelia pavojų pernai suderėtoms paliauboms, sustiprinusioms viltis, kad bus išspręstas konfliktas, įsiplieskęs 2014 metais po provakarietiškos Maidano revoliucijos Kijeve ir Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
„Susitikimas ruošiamas. Jis turėtų įvykti“, – sakė V. Zelenskis.
Normandijos ketvertą sudaro Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija. Šis forumas buvo įkurtas siekiant išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje; vėliausias jo viršūnių susitikimas įvyko 2019 metais, tuojau po V. Zelenskio išrinkimo.
V. Zelenskis pabrėžė, jog jeigu nepavyktų surengto Normandijos ketverto susitikimo, jis būtų pasiruošęs susitikti su Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos lyderiais atskirai.
V. Zelenskio ir V. Putino dvišalis susitikimas būtų pirmasis nuo 2019 metų, kai Ukrainos lyderis buvo išrinktas žadėdamas užbaigti karą Rytų Ukrainoje.
Apžvalgininkai sako, kad naujausias smurto prasiveržimas Rytų Ukrainoje gali būti Kremliaus atsakas į praeitą mėnesį Ukrainos paskelbtas sankcijas įtakingam prorusiškam įstatymų leidėjui Viktorui Medvedčukui, V. Putino sąjungininkui.
„Suprantame, kad esama padarinių. Suprantame, kad ties fronto linija pagausėjo ginkluotų provokacijų“, – V. Zelenskis antradienį sakė žurnalistams.
Nuo vasario vidurio, kai susirėmimai Rytų Ukrainoje suintensyvėjo, žuvo jau aštuoni Ukrainos pajėgų nariai.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant separatistams karių ir ginkluotės, nors Maskva oficialiai tai neigia.
Kremlius praeitą savaitę kaltino dėl smurto paaštrėjimo Ukrainos pajėgas ir sakė „esąs labai susirūpinęs dėl didėjančios įtampos“ Donbase.
Ukraina, vykdydama tyrimą dėl „tėvynės išdavimo“, apklausė Kremliaus sąjungininką
Ukraina antradienį pranešė, kad, vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo tėvynės išdavimo, buvo apklaustas prorusiškų pažiūrų parlamentaras, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Viktoras Medvedčukas.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad V. Medvedčuko ir jo žmonos Oksanos Marčenko atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl „terorizmo finansavimo“. Daugiau jokių detalių O. Danilovas nepateikė.
Ukrainos saugumo tarnyba patvirtino, kad deputatas buvo apklaustas. Vienas teisėsaugos šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad „apklausa susijusi su tėvynės išdavimu, taip pat – su kitais klausimais“.
Ukrainos vyriausybė nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse. Šis konfliktas prasidėjo Maskvai anksčiau tais pačiais metais aneksavus Krymo pusiasalį po Kijeve įvykusios proeuropietiškos Maidano revoliucijos.
Kijevas kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti konfliktą, jau pareikalavusį apie 13 tūkst. gyvybių.
Kijevo prokurorai 2019 metų vasarį V. Medvedčuko atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo tėvynės išdavimo už jo raginimus suteikti autonomiją prorusiškų separatistų kontroliuojamiems rytiniams regionams.
Praėjusį mėnesį Ukraina paskelbė V. Medvedčukui sankcijas dėl „terorizmo finansavimo“. Sankcijų buvo imtasi dėl deputato verslo interesų Rusijoje.
V. Medvedčuko prorusiškas aljansas „Opozicijos platforma – už gyvybę“ pareiškė, kad šios sankcijos yra „politinių represijų aktas“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis uždraudė tris prorusiškus televizijos kanalus, susijusius su V. Medvedčuku. Prezidento atstovė šias tris televizijas pavadino „Kremliaus propagandos įrankiu“ ir sakė, kad jos gauna finansavimą iš Rusijos.
Nuo vasario vidurio Kijevas per susirėmimus su separatistais neteko aštuonių karių. Tai pirmas padėties paaštrėjimas vadinamajame Donbaso regione nuo pernai liepos, kai buvo sutarta dėl paliaubų.
Apžvalgininkai sako, kad Donbase atsinaujinę susirėmimai gali būti Kremliaus atsakas į Ukrainos sankcijas V. Medvedčukui.
„Suprantame, kad esama padarinių. Suprantame, kad ties fronto linija pagausėjo ginkluotų provokacijų“, – sakė V. Zelenskis antradienį žurnalistams.
