Mianmarą purto neramumai nuo vasario 1 dienos pučo, per kurį buvo nušalinta ir sulaikyta civilinės vyriausybės vadovė Aung San Suu Kyi. Jai buvo pareikšti keli kaltinimai, be kita ko, dėl neregistruotų nešiojamųjų radijo stotelių laikymo ir per koronaviruso pandemiją taikomų suvaržymų pažeidimo.

Ketvirtadienį chuntos atstovas pateikė Aung San Suu Kyi naujų kaltinimų dėl korupcijos. Anot jo, šiuo metu sulaikytas vyriausiasis ministras prisipažino davęs jai 600 tūkst. JAV dolerių (502 tūkst. eurų) ir daugiau kaip 10 kg aukso.

„Šis kaltinimas Aung San Suu Kyi, valstybės patarėjai, yra nepagrįstas, ypač dėl dolerių ir aukso luitų – tai juokingiausias pokštas“, – sakė jos advokatas Khinas Maungas Zawas.

„Iki šiol man dar neteko matyti tokios neteisėtos juodinimo kampanijos“, – pridūrė jis.

Žmogaus teisių advokatas veteranas, kuris anksčiau yra metęs iššūkį Aung San Suu Kyi administracijai, kai stojo ginti dviejų žurnalistų, nušvietinėjusių rohinjų krizę, sakė, kad tarp jo ir nušalintos civilinės lyderės esama nuomonių skirtumų.

„Ji galbūt turi trūkumų, bet kyšininkavimas ir korupcija jai nebūdingi“, – sakė jis.

Nobelio taikos premijos laureatė taip pat kaltinama komunikacijos įstatymų pažeidimais ir neramumų kurstymu.

Kovo 15 dieną yra numatytas teismo posėdis, tačiau Khinui Maungui Zawui iki šiol neleista asmeniškai susitikti su savo kliente.

„Man pikta, nes mano klientei neužtikrinamos gynybos teisės ir teisė į sąžiningą teismą“, – sakė advokatas ir pridūrė, kad jis vis tiek rengiasi pirmadienio posėdžiui.

„Nesijaudinu dėl šių keturių kaltinimų, tačiau gali būti pareikšta naujų kaltinimų ir sukurpta naujų bylų“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Aung San Suu Kyi nebuvo matoma viešumoje nuo pat sulaikymo vasario 1 dieną.

Chunta teisino sprendimą įvykdyti perversmą tariamu masiniu sukčiavimu per pernai lapkritį vykusius rinkimus, kuriuos triuškinamai laimėjo Aung San Suu Kyi Nacionalinė lyga už demokratiją (NLD).

JK nurodo savo piliečiams išvykti iš Mianmaro

Jungtinė Karalystė penktadienį patarė savo piliečiams išvykti iš Mianmaro, o Jungtinių Tautų ekspertas įspėjo, kad chunta, bandydama išsilaikyti valdžioje, tikriausiai vykdo nusikaltimus žmoniškumui.

Karinė valdžia vis griežtesnėmis priemonėmis slopina kasdienius protestus prieš vasario 1 dieną įvykdytą karinį perversmą. Pasak JT eksperto, slopinant protestus šalyje jau žuvo mažiausiai 70 žmonių.

Dėl šių neramumų Didžioji Britanija – Mianmaro buvusi kolonijinė valdytoja – paragino savo piliečius išvykti iš šios šalies, jei tik jie turi galimybių tai padaryti, ir įspėjo, kad „politinė įtampa bei neramumai yra plataus masto“, o smurto šalyje „vis daugiau“.

Užsienio reikalų ministerija „pataria Britanijos piliečiams išvykti iš šios šalies komerciniais būdais, nebent būtų primygtinė būtinybė likti“, sakoma pranešime.

Jis paskelbtas JT specialiajam pranešėjui dėl žmogaus teisių Mianmare Tomui Andrewsui pateikus griežtą krizės įvertinimą.

Šalį „kontroliuoja kruvinas neteisėtas režimas“, kuris tikriausiai vykdo nusikaltimus žmoniškumui, JT Žmogaus teisių tarybai Ženevoje sakė T. Andrewsas.

Tarp šių nusikaltimų tikriausiai yra „nužudymų, prievartinio dingimo, persekiojimo, kankinimo“ atvejų, vykdomų žinant vadovybei, įskaitant chuntos lyderį Miną Aungą Hlaingą, sakė T. Andrewsas.

Nors pabrėžė, kad tokie nusikaltimai gali būti nustatyti tik teisme, jis sakė, jog yra aiškių įrodymų dėl plataus chuntos nusikaltimų masto ir „koordinuojamos kampanijos“.

Ketvirtadienį įvairiose Mianmaro vietose žuvo mažiausiai devyni protestuotojai. Centriniame Mjaingo mieste žuvo šeši iš jų, įskaitant penkis į galvą nušautus žmones, pranešė liudininkai.

Teisių gynimo grupė „Amnesty International“ ketvirtadienį paskelbė didelę ataskaitą dėl krizės Mianmare, kurioje kaltina chuntą naudojant kovinius ginklus prieš neginkluotus protestuotojus ir vykdant tyčines žmogžudystes.

Kinija ragina deeskaluoti

Tarptautinė bendrija vis labiau spaudžia generolus, bet nėra jokių ženklų, kad jie paisytų raginimų elgtis santūriai. Kasdieniai protestai Mianmare toliau slopinami jėga.

Jungtinės Tautos trečiadienį pasmerkė šią kampaniją, per kurią jau areštuota daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, ir net tradicinė Mianmaro sąjungininkė Kinija paragino „deeskaluoti“ padėtį ir pradėti dialogą.

Kariuomenė, kuri perversmą teisina tuo, kad per lapkritį įvykusius ir civilinės lyderės Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) partijos laimėtus rinkimus esą buvo pažeidimų, ketvirtadienį surengė retą spaudos konferenciją ir apkaltino lyderę korupcija.

Chuntos atstovas Zawas Minas Tunas sakė, jog sulaikytas Jangono vyriausiasis ministras pripažino davęs Aung San Suu Kyi 600 tūkst. dolerių (501,3 tūkst. eurų) grynaisiais ir daugiau kaip 11 kg aukso, verto 680 tūkst. dolerių (568 tūkst. eurų).

Iškart po perversmo sulaikytai Nobelio taikos premijos laureatei Aung San Suu Kyi gresia ir kiti kriminaliniai kaltinimai, įskaitant kaltinimus nelegalių portatyvių radijo stotelių laikymu ir dėl pandemijos įvestų suvaržymų pažeidimu 2020 metais surengiant vieną kampanijos renginį.

Ketvirtadienį valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad Arakano armija (AA), kovojanti už etninių rachinų autonomiją šiaurinėje Rachinų valstijoje, nebelaikoma teroristine organizacija.

Pasak stebėtojų, tai rodo, kad kariuomenė nenori pernelyg išsisklaidyti ir siekia sutelkti jėgas protestams slopinti.

AA jau daug metų kovoja su kariuomene. Per šias kovas žuvo šimtai žmonių, o maždaug 200 tūkst. civilių buvo priversti palikti savo namus.

Karinė valdžia prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, gumines ir kovines kulkas, be to, reguliariai vykdo naktinius reidus ir areštus, atlieka kratas butuose.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)