Kinijos prezidentui Xi Jinpingui – antram galingiausiam Kinijos lyderiui po Mao Zedongo – tai buvo nuostabi diena, jo ambicingų planų virsmas tikrove: prieš akis galia, kuri visuose septyniuose pasaulio vandenynuose parodys Kinijos didybę ir šlovę.

„Užduotis pastatyti galingą laivyną dar niekada nebuvo tokia svarbi ir skubi kaip dabar“, – tą dieną kalbėjo Kinijos prezidentas.

Tuo metu Kinija vykdė didžiausią laivų statybos kampaniją, kokios pasaulis dar nebuvo matęs. 2015 metais Xi Jinpingas ėmėsi ambicingo projekto paversti Kinijos ginkluotąsias pajėgas pasaulinio lygio kovine galia, galinčia varžytis su Jungtinėmis Valstijomis. Prezidentas davė nurodymą didinti investicijas laivų statykloms ir naujoms technologijoms, tai daroma ir po šiai dienai. Bent jau vienu aspektu Xi Jinpingo planas suveikė. Nuo 2015 metų iki dabar Kinijai iš tikrųjų pavyko sutelkti didžiausias pasaulyje laivyno pajėgas. O dabar daro viską, kad įtvirtintų jo poziciją toliau nuo savų krantų.

2015 metais Kinijos karinių pajėgų laivynas savo flotilėje turėjo 255 kovos laivus. Bent jau taip teigė JAV laivynų žvalgybos tarnyba.

Kinijos karinis jūrų laivynas
Foto: Imago / Scanpix

2020 metų pabaigoje šis skaičius siekė 360, o tai reiškia, kad kinai JAV karinį laivyną pranoksta daugiau nei 60 laivų. Po ketverių metų Kinija turės per 400 kovos laivų, prognozuoja ekspertai.

2000 metais skaičiai buvo visai kitokie.

„Kinijos laivyno galia vien per du pastaruosius dešimtmečius išaugo tris kartus“, – teigiama gruodį JAV laivyno, jūrų pėstininkų ir pakrančių apsaugos vadų parengtoje ataskaitoje.

„Kinija jau ir taip vadovauja didžiausioms pasaulyje laivyno pajėgoms, tačiau jai to negana – ir toliau nerimą keliančiu greičiu stato modernias kovos mašinas, povandeninius laivus, lėktuvnešius, naikintuvus, amfibinius šturmo laivus, balistinėmis branduolinės raketomis ginkluotus povandeninius laivus, masyvius pakrančių apsaugos katerius ir ledlaužius“, – konstatuojama parengtame dokumente.

Kai kurie prilygs ar net pranoks JAV ar kitų pasaulio galingųjų turimiems sprendimams.

„Planas – ne naudotis metalo laužu iš Kinijos laivų statybos pramonės, bet vis modernesni ir galingesni laivai“, – praeitų metų vasarį rašė JAV laivyno karų koledžo Kinijos ekspertas, profesorius Andrew Erciksonas.

Tarp tokių – „Type 055“ karo laivai (kai kurie ekspertai sako, kad jie šaunamąja galia lenkia amerikiečių „Ticonderoga“ klasės kreiserius): amfibiniai atakos laivai, prie užsienio krantų galintys atgabenti tūkstančius Kinijos karių.

Kokia JAV padėtis?

Nors Kinija iki 2025 metų ir tikisi turėti per 400 laivų, remiantis dabartiniu JAV karinio laivyno laivų statybų planu, kuriame neįvardytas joks konkretus terminas, tikslas yra 355 laivai, o tai nemenkas kiekybinis skirtumas.

Tai tikrai nereiškia, kad JAV laivyno didybė jau praeityje.

JAV lėktuvnešis "Theodore Roosevelt"

Jeigu skaičiuotume karius, JAV karinis laivynas yra didesnis, čia tarnauja daugiau nei 330 tūkst. karių. Palyginimui: Kinijos laivyne tarnauja 250 tūkst. karių.

Analitikai įvardija dar kelis veiksnius Vašingtono naudai.

JAV laivynas vis dar gali pasigirti didesniu tonažu – didesniais ir sunkesniais ginkluotais laivais. Šiuo aspektu amerikiečiai užtikrintai lenkia kinus. Šie laivai Vašingtonui užtikrina raketų galios viršenybę.

Jungtinės Valstijos savo antvandeniniuose laivuose turi daugiau nei 9 tūkst. vertikalaus paleidimo raketų kamerų. Pekinas teturi maždaug tūkstantį, teigia Tarptautinio strateginių tyrimų instituto gynybos analitikas Nickas Childsas.

Kinijos karinis jūrų laivynas

Penkiasdešimties JAV povandeninių atakos laivų flotilė – branduolinė, o tai reiškia, kad prieš Kinijos turimą flotilę turi nuotolio ir ištvermės pranašumą (iš 62 povandeninių laivų flotilės branduoline energija varomi vos septyni).

Arčiau savų krantų skaičiai Pekino pusėje.

Didžiausiu pranašumu prieš amerikiečius kinai gali girtis patruliavimo ir pakrančių apsaugos srityse, teigia N. Childsas. Mažesnius laivus papildo Kinijos pakrančių apsauga ir sukarinti jūriniai dariniai. Visi laivai kartu sudėjus kone padvigubina visą Kinijos karinių jūrų galią. Tai Vašingtonui kelia nemažą galvos skausmą dar ir dėl to, kad šalies biudžeto ir pandemijos problemos taip pat lenkia Kinijos. Analitikai sako, kad tokie skambūs pareiškimai kaip pastarasis Pekino pranešimas, kad metinis gynybos biudžetas augs 6,8 proc., rimtas pavojaus signalas Vašingtonui.

JAV buria keturių šalių aljansą Kinijai stabdyti

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį rengia pirmą keturšalį viršūnių susitikimą su Australijos, Indijos ir Japonijos lyderiais, aktyviau stengdamasis stiprinti aljansus augant susirūpinimui dėl stiprėjančios Kinijos.

Suintensyvėjus diplomatijai Japonija paskelbė, kad premjeras Yoshihide Suga taps pirmuoju užsienio lyderiu, asmeniškai susitikusiu su J. Bidenu. Tai rodo, kad sąjungininkai labai svarbūs naujajam JAV lyderiui.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas kitą savaitę taip pat drauge lankysis Japonijoje ir Pietų Korėjoje, o L. Austinas dar nuvyks į Indiją. Tai bus pirmoji jų užsienio kelionė.

Kinijos karinis jūrų laivynas

A. Blinkenas ir nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas vėliau kitą savaitę Aliaskoje susitiks su Kinijos aukšto rango pareigūnais. J. Bideno administracija žada, kad to susitikimo metu bus tiesiai išdėstyta, kas kelia susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms.

Keturšalis penktadienio viršūnių susitikimas, nors ir virtualus, žymi pirmą JAV, Japonijos, Indijos ir Australijos lyderių susitikimą po daugiau kaip dešimtmečio, kai vyko vadinamojo Ketverto žemesnio rango pareigūnų susitikimai.

Viršūnių susitikimas organizuojamas blogėjant visų šių keturių demokratijų santykiams su Kinija. Kinija pernai buvo rimtai susirėmusi su Indijos pajėgomis Himalajų regione, intensyvino veiklą netoli Japonijos administruojamų salų ir po virtinės ginčų įvedė sankcijas Australijos produktams.

Tačiau J. Bideno administracija stengėsi aiškiai nesieti Ketverto su Kinija, ir tai žymi retorikos pasikeitimą po buvusio prezidento Donaldo Trumpo smerkiamų pareiškimų Pekino atžvilgiu.

Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as sakė, kad Ketvertukas nėra sutelkęs dėmesio „tik į kokį nors vieną klausimą, įskaitant Kiniją“.

Kinijos karinis jūrų laivynas
Foto: Sipa / Scanpix

„Kalbame apie bendrus interesus ginant visuotines vertybes ir teises. Kalbame apie bendrus ekonominius interesus. Kalbame apie bendrus saugumo interesus. Palaikome glaudžius žmonių ryšius su visomis šiomis šalimis“, – sakė N. Price'as.

„Štai kas yra Ketvertas“, – pridūrė jis.