Rezoliucija pateikta reaguojant pirmiausia į pastarųjų dvejų metų įvykius Lenkijoje, kur daug vietos bendruomenių priėmė didele dalimi simbolines rezoliucijas, kuriomis pasiskelbė teritorijomis, laisvomis nuo to, ką konservatyvi šalies valdžia vadina LGBT ideologija.

Šie miesteliai sako, kad tik nori apsaugoti savo tradicines katalikiškas vertybes, bet LGBT teisių gynėjai teigia, kad tokios deklaracijos yra diskriminuojamos ir verčia gėjus bei lesbietes jaustis nepageidaujamais. Šios teritorijos supaprastintai pradėtos vadinti „zonomis be LGBT“.

Tačiau EP pateiktoje rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad parlamentas siekia spręsti problemas visame bloke.

Rezoliucijoje sakoma, kad LGBT žmonių pagrindinėms teisėms pastaruoju metu „smarkiai trukdoma“ Vengrijoje, kur de facto uždrausta teisiškai pripažinti translyčių ir interseksualių asmenų lytį. Taip pat minimos problemos Latvijoje ir pažymima, kad tik dvi valstybės narės – Malta ir Vokietija – yra uždraudusios prieštaringai vertinamą lytinio potraukio keitimo „terapiją“.

Rezoliuciją parengė įvairių partijų narių grupė Europos Parlamente „LGBTI Intergroup“, kuri nurodo užsitikrinusi pakankamą paramą iš esmės simbolinei rezoliucijai priimti.

Grupės pirmininko pavaduotoja, olandų europarlamentarė iš liberalų frakcijos „Atnaujinkime Europą“ Liesje Schreinemacher sakė, kad rezoliucija pateikta maždaug per pirmosios bendruomenės Lenkijoje – Svidniko apygardos – sprendimo priimti rezoliuciją prieš LGBT antrąsias metines.

Ji atkreipė dėmesį ir į problemas kitose ES šalyse, įskaitant įtarimus, kad vienas neseniai Belgijoje nužudytas vyras buvo homofobiško išpuolio auka.

„Norėjome pasiųsti aiškią žinią Lenkijoje, kad visą Europą laikome LGBTI laisvės zona, – naujienų agentūrai AP sakė ji. – Tačiau kiekviena Europos šalis dar turi darbo.“

Dešimtys vietos administracijų konservatyviuose rytiniuose ir pietiniuose Lenkijos regionuose 2019 metų kovą pradėjo priimti rezoliucijas dėl zonų „be LGBT ideologijos“ arba šeimos chartijas dėl tradicinių šeimų.

Šie sprendimai labai pakenkė Lenkijos tarptautiniam įvaizdžiui ir vietos administracijų finansams. ES ir Norvegija – blokui nepriklausanti šalis, finansuojanti tam tikrą plėtrą ES narėse – nutraukė finansavimą politikai, kurią laiko diskriminacine.

Lenkų aktyvistas Bartas Staszewskis, sukūręs vyriausybę ir konservatorius suerzinusį meno projektą apie „LGBT zonas“, sakė manantis, kad ši ES rezoliucija yra „svarbi ir būtina“.

Tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį, kad vietos administracijos prieš kelis mėnesius liovėsi priiminėjusios tokias rezoliucijas, o kai kurios bendruomenės jau atšaukė priimtąsias. Taip pat yra bendruomenių, deklaravusių paramą visų tipų šeimoms.

„Yra labai gerų pokyčių, – sakė B. Staszewskis. – Laikau tai labai geru ženklu ateičiai.“