26-erius valdymo metus A. Lukašenka atsižvelgdavo į skirtumus tarp Vakarų ir Rusijos bei juos išnaudodavo, kad sustiprintų savo pozicijas gimtinėje, skelbia „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“.
Pastaraisiais metais Kinija tapo dar vienu esminiu elementu ir vis svarbesne ekonomine žaidėja Baltarusijos lyderio geopolitinėje lygtyje. A. Lukašenka laviravo tarp Briuselio, Maskvos ir Pekino strateginei naudai gauti bei labai reikalingoms paskoloms ir investicijoms užsitikrinti.
Visgi dėl Baltarusijoje tebesitęsiančios žmogaus teisių krizės, kurią sukėlė brutali A. Lukašenkos reakcija į taikius protestuotojus, išėjusius į gatves po rugpjūčio mėnesį įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir tarptautiniai stebėtojai pavadino neteisėtais, Vakarai pradėjo Minskui taikyti sankcijas, o šalies ekonomika vis silpnėja.
Gerokai mažiau patrauklus
Politiškai atkirstas nuo Europos ir varginamas sunkumų gimtinėje, Baltarusijos prezidentas pasidarė gerokai mažiau patrauklus partneris Pekinui.
„Anksčiau Baltarusija galėjo gauti truputį pinigų iš Vakarų ir Rusijos, o paskui atsigręžti į Kiniją, – „Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui“ sakė Europos politikos analizės centro darbuotoja Katia Glod. – Bet silpnėjanti Kinijos parama reiškia, kad Minskui liko kur kas mažiau vietos manevrams, ypač Rusijos atžvilgiu.“
Nepaisant Baltarusijoje tebesitęsiančių protestų ir masinių areštų, dar labiau sužlugdžiusių A. Lukašenkos legitimumą gimtinėje ir užsienyje, jis tvirtai laiko valdžią savo rankose.
Užsienyje gyvenančiai opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai, kuri daugelio žmonių yra laikoma tikrąja prezidento rinkimų laimėtoja, nuolatos raginant atsistatydinti, kovo 2 d. A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijoje „nebus valdžios perdavimo“.
O Kinijos suinteresuotumas remti autokratą vis blėsta.
Nors Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmasis iš užsienio valstybių lyderių pasveikino A. Lukašenką laimėjus rugpjūčio mėnesį surengtus rinkimus, Pekinas susilaikė nuo stiprios ekonominės ar politinės paramos Minskui.
Anksčiau labai aktyviai Baltarusijoje investavusi Kinija nuo 2019-ųjų Minskui nepasiūlė naujo projekto ar paskolos ir, regis, nori atsiriboti nuo šalies vidaus krizės. Pasikeitęs elgesys pakenkė A. Lukašenkos svertams, stengiantis užsitikrinti Maskvos finansinę paramą augant geopolitiniam spaudimui.
Kinijos bandymų poligonas
Pastarąjį dešimtmetį Kinija smarkiai padidino savo ekonominį pėdsaką visame pasaulyje, įgyvendindama faktiškai asmeninį Xi Jinpingo projektą – „Juostos ir kelio“ iniciatyvą. Ši iniciatyva padėjo Pekinui stiprinti įtaką investuojant į infrastruktūrą, energetiką ir technologijas, o buvusios Sovietų Sąjungos šalys tapo Kinijos politikos krypčių bandymų poligonu.
Daugeliu atžvilgiu Minskas stengėsi įsiteikti Pekinui, ypač susidūręs su Europos Sąjungos (ES) sankcijomis ir XXI a. pirmajame dešimtmetyje, kai išaugo įtampa tarp Minsko ir Maskvos dėl naftos išteklių kontrolės.
Bet Kinijos dėmesio centru Baltarusija tapo tik 2014 m. Maskvai aneksavus Krymą. Anksčiau strategine šalimi, atversiančia Kinijai vartus į ES, Pekinas laikė Ukrainą. Prieš Rusijai neteisėtai prisijungiant Ukrainos pusiasalį, Kinija vykdė 10 mlrd. JAV dolerių vertės projektą – Kryme statė giliavandenį uostą, kuris turėjo padėti perskirstyti iš Azijos į Europą gabenamų krovinių srautus.
2014-ųjų žiemą Ukrainoje kilę protestai, pasibaigę prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimu ir karu rytinėje Ukrainoje, privertė Kiniją sutelkti didesnį dėmesį į Baltarusiją, kuri save pateikė kaip svarbią valstybę ES pašonėje „Juostos ir kelio“ iniciatyvai tęsti.
Pastaraisiais metais Kinijos lėšomis buvo finansuotos naujų kelių, gamyklų ir geležinkelių jungčių su Europa statybos, įskaitant plačiai nusidriekusį pramoninį parką Minsko priemiestyje, kuris pritraukė daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių investicijų iš 56 užsienio bendrovių, tarp kurių buvo Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ ir ZTE.
Taip pat 2019 m. Pekinas suteikė 15 mlrd. JAV dolerių kredito liniją Baltarusijos Respublikos vystymo bankui ir tais pačiais metais pasiūlė 500 mln. JAV dolerių paskolą, Maskvai atsiėmus panašų pasiūlymą vykstant įtemptoms deryboms dėl integracijos.
„Kinija nori stabilumo. Pekinui stabilumas visada yra svarbiausias dalykas“, – „Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui“ pasakojo Londono universiteto koledže dirbantis Baltarusijos ir Kinijos santykių ekspertas Peteris Braga.
Strateginė vertė?
Visgi didėjanti Minsko tarptautinė izoliacija, ypač A. Lukašenkos kivirčai su Vakarais, apribojo Baltarusijos strateginę vertę Kinijos atžvilgiu.
Kaip sakė P. Braga, Pekinas visada laikė Baltarusiją rizikinga investicija, ir nors bėgant metams Kinija nemažai bendradarbiavo su šia šalimi, ji atsargiai struktūrino suteiktas paskolas ir sudarytus sandorius, kad apribotų riziką.
Pekinas Minskui pateikė sąlyginių investicijų pasiūlymų – privertė Baltarusiją naudoti ir savo lėšas kai kuriems projektams finansuoti, dažnai suteikdavo „susietų“ paskolų, mainais į kurias Baltarusijos įmonės buvo įsipareigojusios pirkti kiniškų žaliavų ir technologijų Pekino finansuojamiems projektams įgyvendinti.
Be to, nemažai projektų, į kuriuos Kinija investavo ir suteikė paskolų, tebėra neužbaigti, o darbai atsilieka nuo grafiko, todėl Kinija neskuba skolinti daugiau pinigų Baltarusijai.
Tebesitęsiant vidaus krizei, šie kinų nuogąstavimai tik dar labiau sustiprėjo ir privertė Pekiną iš naujo įvertinti santykius su Minsku.
„Kinija išlaikys gerą toną, bet gilūs santykiai atsidūrė keblioje padėtyje, – sakė P. Braga. – Pekinas vėl pradės investuoti panašias sumas kaip anksčiau, tik jeigu Minskas atkurs normalius santykius su Europa.“
Visi keliai veda į Maskvą
Nepaisant Pekino abejonių, A. Lukašenka toliau bando pritraukti daugiau Kinijos lėšų į savo šalį.
Vasario 11 d. kalbėdamas Minske įvykusiame Baltarusijos liaudies susirinkime, šalies vadovas reikalavo, kad daugiau Kinijos įmonių ir bankų pradėtų vystyti veiklą Baltarusijoje, bei gyrė Kinijos politiką ir paramą.
Kita vertus, Baltarusija turi nedaug galimybių skolintis tarptautinėje rinkoje, o jos ekonomiką varžo sankcijos, todėl Kremlius, ilgametis didžiausias Minsko kreditorius, yra vienas iš nedaugelio likusių finansinės paramos šaltinių.
Rugsėjo mėnesį V. Putinas pažadėjo Baltarusijai suteikti 1,5 mlrd. JAV dolerių paskolą. Tiesa, didžioji šios sumos dalis bus skirta esamiems Minsko įsiskolinimams Maskvai refinansuoti.
Prieš vasario mėnesį Sočyje įvykusį susitikimą Rusijos laikraštis „Kommersant“ citavo vyriausybės šaltinius, teigiančius, kad A. Lukašenka ir V. Putinas aptars 3 mlrd. JAV dolerių paskolos klausimą, bet vėliau Baltarusijos prezidentas šią informaciją paneigė.
Anksčiau Rusija aiškiai parodė, kad tolesnė ekonominė parama Baltarusijai priklauso nuo to, ar Minskas sutiks su didesne politine integracija tarp abiejų šalių (šiems planams Minskas seniai priešinasi).
Turint omenyje, kad dabar A. Lukašenkos išoriniai svertai yra riboti, laikas parodys, kokių nuolaidų pareikalaus Kremlius.
„Baltarusija norėtų, kad situacija būtų kitokia, – paaiškino K. Glod. – Bet dabartinė politinė krizė reiškia, jog A. Lukašenka nebeturi Kinijos kortos.“
