Sakydama kalbą per vizitą 131-osios flotilės bazėje šiauriniame Dzilongo uostamiestyje, Tsai Ing-wen pareiškė, jog kariškių narsa „liudija apie Taivano nacionalinių ginkluotųjų pajėgų pasiryžimą ginti mūsų šalies suverenitetą“.
„Negalime užleisti nė colio savo žemės“, – pabrėžė Tsai Ing-wen.
Tokią griežtą retoriką ji pasitelkė, Kinijai vis aktyviau rengiant karinius mokymus, o kinų kariniams orlaiviams kone kasdien įsibraunant į oro erdvę šalia Taivano. Kinija reiškia pretenzijas į salą valstybę, atsiskyrusią per pilietinį karą 1949 metais, grasindama susigrąžinti šią teritoriją, prireikus – jėga.
Pekinas kaltina Tsai Ing-wen ir jos kolegas iš nepriklausomybę palaikančios Demokratinės pažangos partijos (DPP) keliant grėsmę Taivano sąsiaurio saugumui. Pekinas nutraukė ryšius su Taibėjumi dėl prezidentės atsisakymo pripažinti salą Kinijos dalimi ir mėgina spausti salą diplomatine izoliacija bei ekonominėmis priemonėmis.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį taip pat pareikalavo, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija panaikintų jo pirmtako Donaldo Trumpo vykdytą „pavojingą [paramos Taivanui] praktiką“, pabrėždamas, kad Kinijos teisės į demokratiškai valdomą salą yra „neperžengiama raudonoji linija“.
Reaguodamas į Wang Yi komentarus JAV Valstybės departamentas išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos mėginimų įbauginti Taivaną. Departamento teigimu, Vašingtonas „tvirtai“ remia Taivaną.
Kinijos gynybos ministerijos atstovas Wu Qianas atskirai pakartojo, jog Kinija „neatsisakys jėgos naudojimo ir pasiliks teisę imtis visų būtinų priemonių“.
Tsai Ing-wen gynybos politika visų pirma grindžiama siekiu sutvirtinti šalies gynybos potencialą, lygiagrečiai įsigyjant milijardų dolerių vertės ginkluotės iš Jungtinių Valstijų, pavyzdžiui, naikintuvų F-16, ginkluotų dronų, raketų sistemų, taip pat raketos, pajėgių smogti tiek laivams, tiek sausumos taikiniams.