Liepą įsigaliojęs ugnies nutraukimo režimas teikė vilčių, kad pavyks užbaigti nuožmų pozicinį karą, įsiplieskusį 2014 metais Kremliui aneksavus Krymą. Šis konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
„Pastarosiomis savaitėmis stebime konflikto eskalavimą“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Tai yra sąmoninga provokacija prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, siekiant nutraukti paliaubų režimą“, – pridūrė jis per Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „European Policy Centre“ surengtą konferenciją.
Nuo vasario vidurio žuvo aštuoni Ukrainos kariai, o Kijevas pareiškė, kad už jų žūtis atsakinga Maskva ir separatistai, ir apkaltino juos naudojant uždraustą karinę įrangą.
Sunkioji ginkluotė, tokia kaip tankai ir didelio kalibro minosvaidžiai, yra uždrausti pagal vadinamąjį Minsko antrąjį susitarimą, pasirašytą 2015 metų vasarį, siekiant nutraukti konfliktą.
A. Jermakas paragino Vakarų valstybes tarpininkes, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Jungtines Valstijas, „dėti daugiau pastangų“ konfliktui išspręsti.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus separatistams palaikyti. Pati Maskva tokius kaltinimus neigia.
Anksčiau šią savaitę Kremlius pareiškė esąs „labai susirūpinęs dėl augančios įtampos“ fronto linijoje ir apkaltino Ukrainos pajėgas konflikto eskalavimu.
„Fiksuojame vis daugiau apšaudymų iš Ukrainos teritorijos“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, ragindamas Kijevą laikytis susitarimų dėl karo užbaigimo.
Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis šią savaitę viešėdamas Ukrainoje sakė, kad ES neketina atšaukti ekonominių sankcijų Rusijai dėl jos vaidmens konflikte.
Jo teigimu, Maskva į „teigiamus Ukrainos žingsnius“ karo užbaigimo link neatsakė tuo pačiu, o Maskvą pavadino „šio konflikto šalimi, o ne tarpininke“.
„Per savo pirmąjį vizitą į Rytų Ukrainą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aš išreiškiau besąlygišką ES paramą šalies suverenitetui ir teritorijos vientisumui. Gėdinga realybė – kad žmonės čia ir toliau miršta ir susiduria su siaubingomis konflikto pasekmėmis. Vienintelis būdas judėti pirmyn – visiškas Minsko susitarimų įgyvendinimas. ES sankcijos Rusijai galios, kol jų įgyvendinimas taps tikrove“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.
Jis taip pat nurodė, kad su prezidentu V. Zelenskiu nuvykę prie vadinamosios kontaktinės linijos Luhansko srityje jie paragino visiškai atidaryti visus įvažiavimo ir išvažiavimo punktus.
„Tai yra iš esmės svarbu, siekiant palaikyti ryšį tarp žmonių ir teikti paslaugas per kontaktinę liniją“, – paaiškino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Jis pridūrė, kad jam paliko įspūdį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Specialiosios stebėjimo misijos (SMM) darbas, ir padėkojo ES partnerėms, drauge su Bendrija palaikančioms vietos gyventojus, nukentėjusius per šį konfliktą.
„ES dirba prie naujų kontrolės punktų ir išminavimo, o taip pat stiprina paramą ESBO SMM, kad ji galėtų įvykdyti visus savo įgaliojimus“, – pabrėžė Ch, Michelis.
Ginkluotas konfliktas vadinamajame Donbaso regione prasidėjo 2014 metais, prorusiškiems separatistams perėmus kontrolę dalyje Rytų Ukrainos, kai Kijeve po Maidano revoliucijos į valdžią atėjo provakarietiška vyriausybė. Šiuo metu Donecko ir Luhansko srityse yra Kijevo nekontroliuojamos separatistų teritorijos, pasiskelbusios Donecko „liaudies respublika“ ir Luhansko „liaudies respublika“.
Jos ribojasi su Rusija, o nuo likusios Ukrainos teritorijos dalies jas skiria vadinamoji kontaktinė linija, grindžiama Minsko susitarimais.
Abi šalys dalyvauja Trišalės kontaktinės grupės derybose dėl padėties sureguliavimo Donbase. Padėti užbaigti konfliktą taip pat siekia vadinamasis Normandijos ketvertas, kurį sudaro Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija.