Su britiškosios B.1.1.7 atmainos koronavirusu siejamų naujų užsikrėtimo atvejų Vokietijoje dalis pastaruoju mėnesiu padidėjo maždaug 40 proc., rodo Roberto Kocho instituto duomenys.
„Manoma, kad B.1.1.7 atmaina Vokietijoje greitai taps dominuojančia“, – žurnalistams Berlyne sakė Roberto Kocho instituto vadovas Lotharas Wieleris.
„Kai taip nutiks, kontroliuoti virusą bus dar sudėtingiau“, – teigė jis.
Tos pačios konferencijos metu pasisakė ir sveikatos ministras Jensas Spahnas, teigęs, jog naujų užsikrėtimo atvejų skaičius, nepaisant įvestų priemonių, stovi vietoje, o kai kuriose teritorijose ir vėl ėmė augti.
Pareigūnai komentarus išsakė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel su federalinių žemių premjerais susitarė dėl laipsniško karantino apribojimų švelninimo.
R. Kocho institutas: britiškosios atmainos koronavirusas pavojingesnis visoms amžiaus grupėms
Mutavęs koronavirusas, kuris pirmiausia buvo aptiktas Didžiojoje Britanijoje ir yra laikomas labiau užkrečiamu, pavojingesnis visoms amžiaus grupėms, bet vakcinos efektyvios kovojant su juo.
Tai penktadienį Berlyne žurnalistams pareiškė Vokietijos Roberto Kocho instituto vadovas Lotharas Wieleris.
„Šis variantas labiau užkrečiamas ir pavojingesnis, beje, visoms amžiaus grupėms“, - sakė specialistas. Anot jo, „visos Vokietijoje naudojamos vakcinos labai gerai apsaugo organizmą nuo ligos“, kurią sukelia ši mutacija.
Jau dabar Vokietijoje beveik 50 proc. naujų užsikrėtimo atvejų tenka britiškosios atmainos koronavirusui.
Vokietijoje gyvena apie 83 mln. žmonių. Šalyje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Gyventojai skiepijami „BioNTech/Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis. Iki šiol paskiepyta apie 5 proc. Vokietijos gyventojų.
Vokietijos kanclerė A. Merkel trečiadienį paskelbė, kad nuo kitos savaitės šalyje bus palaipsniui švelninami suvaržymai dėl koronaviruso, augant regionų lyderių ir visuomenės spaudimui gauti daugiau laisvės po kelių mėnesių uždarymo.
„Naują pandemijos etapą“ paskelbusi A. Merkel teigė, kad nuo pirmadienio bus leista labiau bendrauti namų ūkiams.
Be to, visoje šalyje vėl galės veikti knygynai, gėlių parduotuvės ir sodo centrai. Tolesnis ribojimų švelninimas bus glaudžiai susijęs su vietiniu sergamumo lygiu, sakė ji po derybų su Vokietijos žemių vadovais.
Pasienio patikros
Vokietija praėjusį sekmadienį įtraukė koronaviruso itin paveiktą Prancūzijos Mozelio departamentą į didelės rizikos zonų sąrašą kalbant apie koronaviruso atmainas ir sugriežtino patikras kertantiems Vokietijos-Prancūzijos sieną.
Prancūzijos rytinis Mozelio regionas dabar yra klasifikuojamas kaip zona „su ypatingai didele infekcijos rizika dėl plačiai paplitusių SARS-CoV-2 viruso atmainų“, pranešė Vokietijos Roberto Kocho ligų kontrolės institutas.
Nuo antradienį atvykstantieji į Vokietiją iš Mozelio turi pateikti neigiamą neseniai daryto koronaviruso testo rezultatą.
Vokietija jau taiko griežtas patikros priemones savo pasienyje su Čekija ir Austrijos Tirolio regionu, nepaisydamas Briuselio raginimų išlaikyti vidinis Europos Sąjungos sienas atviras. Tokiose patikros vietoje atvykti leidžiama tik vokiečiams ir ne vokiečiams rezidentams, o taip pat dirbantiems tam tikrų kategorijų darbus asmenims, kuriems tenka kirsti sieną.
Visi automobiliai pasienyje stabdomi ir jais važiuojantieji privalo pateikti neigiamą ne vėliau kaip per praėjusias 48 valandas daryto testo neigiamą atsakymą.
Vokietijos pusėje prie sienos su Mozeliu patikra ne tokia griežta, agentūrai AFP sakė Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas. Vietoj sisteminės patikros policijos pareigūnai atsitiktine tvarka stabdo automobilius Vokietijos pusėje ir prašo vairuotojų pateikti „neigiamą testą ir internetinę atvykimo registracijos formą“.
Vokietija šią savaitę pasakė Europos Sąjungai, kad palieka galioti suvaržymus prie sienų su kaimyninėmis šalimis, nors Europos Komisija įspėjo, kad jie gali pakenkti judėjimo laisvei bloke.
Vokietija atsidūrė „didelės rizikos situacijoje“ dėl didelio COVID-19 atvejų skaičiaus kaimyninėse šalyse, laiške rašė jos ambasadorius ES Michaelis Claussas. Laišką, kuriame nurodyta pirmadienio data, trečiadienį matė naujienų agentūra AFP.
Tai buvo atsakymas į Europos Komisijos praėjusią savaitę atsiųstą laišką su įspėjimu Vokietijai ir dar penkioms ES šalims – Belgijai, Danijai, Suomijai, Vengrijai ir Švedijai – dėl jų taikomų ir pernelyg griežtomis laikomų priemonių.
Vokietija sulaukė kritikos, kad nesilaiko ES rekomendacijų dėl kelionių suvaržymų kovojant su pandeminio koronaviruso plitimu. Berlynas griežtai apribojo susisiekimą su Austrijos Tirolio regionu, taip pat su Čekija ir Slovakija.
Europos Komisijos laiške pažymima, kad sergamumas Čekijoje ir Slovakijoje nėra didesnis nei kai kuriose kitose ES šalyse, ir sakoma, kad Vokietijos valdžia nepriima COVID-19 testų rezultatų čekų ir slovakų kalbomis.
Vokietija atsakyme tvirtino, kad suvaržymai atitinka ES nediskriminavimo ir proporcingo atsako į grėsmę standartus, „atsižvelgiant į konkrečią situaciją pasienio regionuose“.
Berlynas teigia, kad, šiaip ar taip, turi teisę „atskirais atvejais nukrypti“ nuo ES rekomendacijų „sveikatai apsaugoti“. Šioje sferoje sprendimus priima ES valstybės narės, o ne blokas.
Laiške taip pat sakoma, kad suvaržymai netrukdo per sieną vežti prekių.
Dabar Europos Komisija turi įvertinti, ar Vokietija adekvačiai atsakė į oficialų įspėjimo laišką.
Jei Komisija nuspręs, kad atsakymas nepatenkinamas, ji teoriškai turės galimybę pradėti teisinius veiksmus prieš Berlyną, nors niekada to nėra dariusi valstybių narių prerogatyvų atvejais.
