Tiesa, ši gana sąlyginė pergalė vakcinų lenktynėse nedavė lauktų vaisių. Į rusišką vakciną žiūrima atsargiai tiek visame pasaulyje, tiek pačioje Rusijoje. Remiantis neseniai Levados centro atliktos apklausos rezultatais, „Sputniku“ pasirengę skiepytis mažiau nei trečdalis rusų, informuoja „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“.

Kodėl „Sputnikas“ nepadėjo Vladimirui Putinui pagerinti įvaizdžio, „Laisvosios Europos radijo“ Rusijos tarnyba kalbėjosi su sociologu Aleksejumi Levinsonu, mokslo ekspertu Ilja Jasnu ir rusų politologu, žurnalistu Konstantinu Eggertu.

– Pradėkime nuo neseniai paskelbtų apklausos duomenų. Štai bendriausi rezultatai: tik 30 proc. apklaustųjų yra pasirengę skiepytis „Sputniku“, o 58 proc. – nepasirengę. 64 proc. respondentų mano, kad naujasis koronavirusas – dirbtinai sukurtas biologinis ginklas.

Privalau paminėti, kad Levados centras buvo per prievartą įtrauktas į „užsienio agentų“ sąrašą. Centro darbuotojai su tokiu valdžios sprendimu nesutinka. Kalbant apie koronavirusą ir vakciną, ar apklausos rezultatai jus labai nustebino arba šokiravo?

Aleksejus Levinsonas: Šie rezultatai itin panašūs į mūsų ankstesnių vertinimų rezultatus. Todėl nei aš, nei mano kolegos nenustebo. Kodėl rezultatai yra tokie – iš esmės apmąstymų vertas klausimas. Galiu pasakyti, kad, mano nuomone, buvo padaryta netinkamų politinių ir taktinių veiksmų, kai ši visuomenės sveikatai išsaugoti skirta priemonė visuomenei visų pirma buvo pristatyta kaip politinis instrumentas.

Todėl į vakciną žmonės ir žiūri kaip į politinį objektą, o ne kaip į tautą galintį išgelbėti gaminį. Prisiminkime ir pirmuosius medicinos srities darbuotojų pasisakymus.

Kai visuomenę pasiekė informacija, kad nebuvo atlikta visų reikalingų vakcinos bandymų, jų neigiama nuomonė dar labiau sustiprėjo. Valdininkai skuba išpešti kokios nors naudos. Jie stengiasi ne kuo greičiau apsaugoti žmones, bet vėl išgarsėti visame pasaulyje. Rusai žino, kad šiuo metu nelabai kuo galime pasigirti, supranta, jog vakcina nepadidino mūsų populiarumo pasaulyje.

– Atkreipiau dėmesį į vieną komentarą. Žmonės rašo: kol Vladimiras Putinas nesiskiepija, aš irgi nenoriu. Kiek tas faktas, kad Putinas nepasiskiepijo ir kad Dmitrijus Peskovas pateikia ganėtinai keistus paaiškinimus, dar labiau padidino žmonių baimę skiepytis?

Aleksejus Levinsonas: Neturime tiesioginių duomenų apie šio veiksnio įtaką. Užtat yra kitų duomenų apie ryšį tarp požiūrio į Putiną ir požiūrio į skiepą. Žinome, kad tie žmonės, kurie vasario mėnesį sakė, jog pritaria Vladimiro Putino, kaip Rusijos Federacijos prezidento, veiklai, sudaro maždaug du trečdalius visų Rusijos gyventojų. Iš jų 37 proc. yra pasiruošę pasiskiepyti „Sputniku“, taigi, vidutiniškai daugiau nei 30 proc. O iš tų, kurie nepritaria V. Putino darbams, norinčiųjų pasiskiepyti šia vakcina yra vos 16 proc.

Mano nuomone, tai rodo, jog skiepytis ar nesiskiepyti žmonėms tam tikra prasme yra politinis dalykas. Jeigu būtų aiškus atsakymas į klausimą, kodėl taip elgiasi pirmasis valstybės asmuo, galbūt tai padėtų vakcinacijos procesui tapti dinamiškesniam. Matome, kad pasiskiepyti yra pasiruošę vidutiniškai 26 proc. vadovaujamas pareigas užimančių asmenų, pensininkų – 42 proc., verslininkų – 36 proc. Autoritetingos asmenybės reaguoja santūriai.

– Ilja, iš daugelio pažįstamų, dirbančių pačiose įvairiausiose srityse, girdžiu, kad reikia skiepytis ne „Sputniku“, bet Novosibirsko centro „Vektor“ sukurta vakcina. Mane tai ganėtinai nustebino, nes taip išeitų, kad Novosibirsko vakcinos viešųjų ryšių kampanija geresnė, nors apie vakciną, kiek man žinoma, nėra visiškai jokios informacijos. Ar galite pakomentuoti teiginį, kad ši vakcina neva pasižymi mažesniu potencialių šalutinių poveikių skaičiumi? Kodėl, jūsų manymu, ji tapo tokia populiari?

Ilja Jasnas: Iš kur toks populiarumas, nežinau. Asmeniškai man tiek „Vektor“, tiek Gamalėjus [Gamalėjaus nacionalinis epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras] iki pandemijos pradžios buvo vienodi, gal tik „Vektor“ labiau asocijavosi su biologinio ginklo kūrimu.

Nežinau, ar dėl šios priežasties žmonės gali labiau pasitikėti centru, turint omenyje vakcinos sukūrimą. Kalbant apie mažesnį šalutinių poveikių skaičių, ši informacija nėra žinoma. Ji turi paaiškėti klinikinių bandymų metu. Neturime jokių paskelbtų tyrimų duomenų ir dėl to labai liūdna, nes vakcina numatyta masiškai naudoti.

Registruojant „Sputniką“ bent jau buvo duomenų iš naudojimo instrukcijos.

Kalbant apie vakciną „EpiVacCorona“, turime vieną frazę iš pranešimo spaudai, kad gaminys pasižymi 100 proc. imunologiniu veiksmingumu, t. y. pasiskiepijusių žmonių organizme pradeda gamintis antikūnai. Paskui prasidėjo istorija, kad pasiskiepiję savanoriai savo organizme po injekcijos nerado antikūnų, nors akivaizdžiai ne visi priklausė placebo gavusiai grupei, daliai iš jų tikrai buvo suleista „EpiVacCorona“.

Tada centras pareiškė, jog pasiskiepijus šia vakcina antikūnų randama tik atlikus specialų testą, kuris viešai neprieinamas. Ratas užsidaro, niekas nesako teisybės. Dabar tyrėjų grupė išanalizavo šios vakcinos patentą ir pateikė prielaidų, kodėl taip yra.

Vakcina tikriausiai buvo sukurta kovo mėnesį, kai dar buvo mažai žinoma apie koronavirusą. Jos sudėtyje greičiausiai yra tų fragmentų, kurie ir neturi sukelti stipraus imuninės sistemos atsako. Kitaip tariant, vakcina, ko gero, yra nepakankamai imunogeniška. Todėl kyla didelis klausimas dėl jos veiksmingumo. O norint į jį atsakyti, būtina atlikti tokius tyrimus, kokie atliekami su „Sputniku“ ir kitomis vakcinomis Vakaruose, t. y. atliekant tyrimus turi dalyvauti 30 tūkst. žmonių.

Foto: Itar-Tass / Scanpix

– Konstantinai, man pasirodė, kad Putino žodžiuose, pasakytuose FSB kolegijoje, buvo galima pajusti šiokį tokį įsižeidimą, jog galėjome tapti žmonijos gelbėtojais, o mumis ir vėl netiki. Ar kuriant „Sputniką“ buvo tikimasi gauti kokios nors naudos užsienio politikos srityje?

Konstantinas Eggertas: Putinas apskritai labai dažnai įsižeidžia, jis greitai įsižeidžiantis žmogus. Manau, žinoma, Putinas tikėjosi, jog kažkurią akimirką Europos Sąjunga pasakys: žinote, mums labai reikia pagerinti santykius, mums labai reikia, kad pagaliau atsidarytų sienos ir t. t., todėl įregistruosime rusišką vakciną, ją pripažinsime ir palaipsniui atsiversime. Taip nenutiko.

Nenutiko dėl įvairių priežasčių, įskaitant konkurenciją tarp stambių farmacijos įmonių, su kuriomis bendradarbiauja Europos Sąjunga.

Be to, galbūt ir būtent todėl, kad Rusija nuo pat pirmos dienos, dar nuo pandemijos pradžios, taip aktyviai bandė demonstruoti savo buvimą Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Prisiminkite visus Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos kolonų važinėjimus po Italiją skambant Rusijos himnui, kuris buvo įterptas į „YouTube“ paskelbtus vaizdo įrašus, ir taip toliau. Paskui prisidėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimas ir visi su tuo susiję reikalai.

Man atrodo, kad šiandien Europos Sąjunga tiesiog negali taip greitai įregistruoti rusiškos vakcinos. Tiesa, manau, kad anksčiau ar vėliau tai vis dėlto nutiks. Reikalas tas, kad dabartinis Europos Sąjungos požiūris į Rusiją neatskleidžia jokio ypatingo tvirtumo, kuris leistų pasakyti: niekada gyvenime to nepadarysime.

Visų pirma todėl, kad galų gale tai yra humanitarinis klausimas. Manau, jog, kalbėdamas su Europos Sąjungos lyderiais, pavyzdžiui, su Sebastianu Kurzu, Putinas tikriausiai sako: tai patikrinkite, dar viena papildoma vakcina tikrai nesutrukdys. Juk tai – humanitarinis klausimas, žmonių gyvybių klausimas, žmogiškųjų mainų klausimas ir taip toliau.

Toks argumentas nuskambės įtikinamai tam tikrai Europos Sąjungos auditorijos daliai. Antra, pastarosiomis savaitėmis pamatėme, kad Europos Sąjungai santykių su Rusija palaikymas vis tiek yra labai svarbus dalykas. Navalnas, ne Navalnas, Ukraina, ne Ukraina, visi laukia tos akimirkos, kai bus galima gerinti santykius remiantis kokia nors tinkama dingstimi. Taip, sankcijos niekur nedings, bet Europos Sąjungos pozicija neizoliuoti Rusijos – tai principinė pozicija. Todėl manau, kad anksčiau ar vėliau bus įregistruota ir vakcina.

– O jeigu kalbėtume apie tas šalis, kurios sutiko įsigyti „Sputniko“ ir įregistravo vakciną, ar būtų galima pasakyti, kad iš jų įmanoma ką nors spręsti apie dabartinės Rusijos administracijos draugų ratą? Kodėl, pavyzdžiui, Argentina tapo viena pirmųjų aktyviausių „Sputniko“ naudotojų?

Konstantinas Eggertas: Todėl, kad dar prieš 10 metų, galbūt net truputį anksčiau, Putino Rusija sugebėjo aktyviai išplėtoti santykius su daugeliu Pietų Amerikos valstybių.

Pavyzdžiui, kalbant apie Nikaragvą, tai yra sugrįžimas pas senus, dar sovietmečio, sąjungininkus. Kalbant apie Argentiną, Putinas aktyviai kultivavo Kirchnerių porą, de facto prezidentinę porą. Tas kultivavimas, žinoma, davė vaisių ne tik Pietų Amerikoje, bet būtent Pietų Amerikoje jie yra labiausiai pastebimi. Pietų Amerikoje Rusija aktyviau ir veiksmingiau kultivuoja antiamerikonizmą.

Pagrindiniai Putino sąjungininkai visuomet dėl ko nors pyksta ant Vakarų ir Amerikos. Tai – taisyklė. Tą patį galima pasakyti ir apie Pietų Ameriką. Išnaudodama antiamerikietiškas nuotaikas, taikydama labai paprastą, bet kartu itin veiksmingą propagandą, pasitelkdama RT padalinį Ispanijoje ir atvirai pirkdama įtaką, Rusija sugebėjo įtvirtinti savo, kaip itin svaraus veiksnio, vaidmenį Lotynų Amerikos politikoje, dėl to nėra jokių abejonių. Todėl taip, Rusijos įtaka Argentinoje yra labai stipri.

Beje, prisiminkime istoriją apie kokainą Rusijos ambasadoje, kaip šis incidentas buvo užglaistytas. Visi šie veiksmai yra įtakos galios demonstracija. Tiesą sakant, ypač tokiose šalyse, kurios pačios negali sukurti vakcinos. Eilėje jos lauks labai ilgai, o čia atvažiuoja Putinas arba ateina Rusijos ambasadorius ir sako: žinote, mes jums dabar išsiųsime vakcinos dozių, kiek tik norite.

Aišku, valstybė priima pasiūlymą ir už tai jai netgi negalima labai priekaištauti. Žinoma, neverta nė sakyti, kad šiuo atžvilgiu Rusija naudoja vakcinų diplomatiją, ir įvairiose šalyse – gana sėkmingai.

Foto: Zuma Press / Scanpix

– Vadinasi, vakcinų diplomatija yra veiksmingesnė, nei pasirodė, o Rusija yra labiau izoliuota, negu manė, tarkime, Putinas?

Konstantinas Eggertas: Tam tikra prasme, jeigu kalbame apie Europą. Įvairius žaidimus su Maskva žaidžiantis Viktoras Orbanas juos žaidžia tik tam, kad parodytų Europos Sąjungai, jog ji ne viena. Ne todėl, kad nori padaryti Vengriją kažkokiu Rusijos regionu.

Visas darbas su Maskva – demonstracija Briuseliui, kad mes galime ir be jūsų. Iš esmės tai yra demonstracija, kad šiandien Europos Komisija ne itin gerai tvarkosi su vakcinacijos reikalais. V. Orbanas eilinį kartą tai pabrėžia, nes turi savo planų.

Jis rodo vengrams, kad gali maksimaliai pastatyti į vietą Europos Komisiją, nepasitraukęs iš Europos Sąjungos. Tai yra senas Budapešto valdžios žaidimas ir jie jį tebežaidžia.

Prahoje gyvena žinomas asmuo Milošas Zemanas, bet čia, mano nuomone, kalbama tiesiog apie labai rimtą meilės Kremliui su atsaku atvejį. Drauge tai yra čekiška vidaus politika.

Zemanas žaidžia su euroskeptiškai nusiteikusiais savo elektorato nariais. Jis, žinoma, nebus perrinktas, bet euroskeptikų yra. Kas nors gali ir perimti Zemano vėliavą.

Visur yra vidaus elementas, niekas taip nesielgia iš nesavanaudiškos meilės Putinui. Labai dažnai tai yra arba ta politika, tie politiniai žaidimai, kurie žaidžiami Briuselyje, arba tie politiniai žaidimai, kurie žaidžiami vienoje ar kitoje šalyje.

Michailas Mišustinas

– Ilja, mes minėjome, kad ES stebisi, jog Rusijos Federacija žada pagaminti 7 mln. dozių, nes jų toli gražu neužteks Rusijos gyventojams. Ar tai tiesa? Kas apskritai vyksta kalbant apie rusų vakcinavimą ir vakcinos gamybą?

Ilja Jasnas: Remiantis paskiausiais vakcinacijos programos duomenimis, paskiepyta mažiau nei 3,5 mln. žmonių. Šis skaičius, žinoma, labai nedidelis. Tikriausiai šiuo atveju įtaką daro įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, nenoras skiepytis, ypač pastebimas Maskvoje, nes dabar bet kuris norintis gali praktiškai be eilės užsiregistruoti poliklinikoje, pasiskiepyti net Centrinėje universalinėje parduotuvėje.

Kita vertus, sprendžiant iš kai kurios informacijos, tam tikruose regionuose vakcinos dozių trūksta. Tai susiję su gamybos ir logistikos sunkumais. Reikia nepamiršti, jog, užbaigus gamybos procesą, kokybės kontrolės etapas trunka apie mėnesį, o vakcinos tinkamumo laikotarpis laikant 2–8 laipsnių temperatūroje, kuri, vadovaujantis naujausia informacija, buvo paskelbta darbine temperatūra, yra vos du mėnesiai.

Taigi, visiems logistikos reikalams atlikti, išvežioti lieka mėnuo. Terminas labai trumpas ir tikriausiai sukelia problemų.

Taip pat norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad Vengrija, nors ir įregistravo vakciną, bet pranešė, jog atliks savo vidaus bandymus ir kol kas nepradės plataus masto skiepijimo šia vakcina programos.

Kalbant apie Europos Sąjungai pateiktą prašymą įregistruoti vakciną, kilo diskusijų, ar prašymas buvo pateiktas, ar nebuvo. Regis, visgi nebuvo (interviu paskelbtas kovo 1 d., – Delfi), nes priešingu atveju vakcina būtų atsidūrusi Europos Komisijos svarstomų preparatų sąraše. Prašymas nebuvo pateiktas, nes yra prielaidų, jog vakcinos dosjė kol kas neatitinka europietiškų standartų. Vakcina yra, bet ji turi būti tinkamai dokumentuota, reikia tinkamai atlikti kokybės kontrolę, laikantis griežtų europietiškų gairių. Tai nėra tiesiog biurokratija, bet labai svarbus procesas, kuriuo ir užtikrinama, kad europiečiams tiekiami vaistai būtų kokybiški, saugūs ir veiksmingi.

Foto: Itar-Tass / Scanpix

Delfi primena, kad ketvirtadienį Europos vaistų agentūra (EVA) pranešė pradėjusi rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ „tęstinę peržiūrą“.

Ši procedūra yra pirmasis žingsnis norint patvirtinti šį preparatą vartoti bloko teritorijoje.

Europos šalių lyderiai vis palankiau žiūri į galimybę pasitelkti rusišką vakciną, nes Bendrija, šiuo metu vakcinacijai naudojanti tris preparatus, susiduria su didžiuliu vakcinų stygiumi.

„EVA pradėjo tęstinę „Sputnik V“ – Gamalėjos nacionalinio epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro sukurtos vakcinos nuo COVID-19 – peržiūrą“, – sakoma Amsterdame įsikūrusios EVA pranešime.

Pasak agentūros, šis sprendimas priimtas vadovaujantis klinikiniais tyrimais ir laboratoriniais testais, „rodančiais, kad „Sputnik V“ paskatina antikūnų ir imuninių ląstelių, kovojančių su SARS-CoV-2 koronavirusu, gamybą ir gali padėti apsisaugoti nuo COVID-19“.

Foto: AP / Scanpix

„EVA vertins „Sputnik V“ įprastų ES veiksmingumo, saugumo ir kokybės standartų atitikimą“, – pridūrė agentūra.

Peržiūra prieš galimą patvirtinimą turėtų trukti trumpiau nei įprastai, turint galvoje jau nuveiktą darbą, nurodė EVA.

Rusija savo ruožtu pareiškė, kad jei „Sputnik V“ bus patvirtinta Europos Sąjungoje, nuo birželio jai galėtų pristatyti vakcinų, kurių pakaktų 50 mln. europiečių paskiepyti.

„EVA patvirtinimas leis suteikti „Sputnik V“ vakciną 50 milijonų ES gyventojų nuo 2021 metų birželio mėnesio“, – pareiškė „Sputnik V“ programą finansuojančio Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RTIF) vadovas Kirilas Dmitrijevas.

Rusija šį preparatą sertifikavo pernai rugpjūtį, dar neatlikusi didelio masto klinikinių bandymų, todėl daugeliui ekspertų kilo abejonių dėl preparato.

Tačiau autoritetingas medicinos žurnalas „The Lancet“ vėliau paskelbė tyrimų rezultatus, rodančius, kad ši vakcina yra saugi ir kad jos veiksmingumas siekia 91,6 procento. Trečiajame klinikinių tyrimų etape dalyvavo 20 tūkst. savanorių.

RTIF ketvirtadienį nurodė, kad rusišką vakciną „Sputnik V“ yra įregistravusios 42 valstybės.