Tuo metu galingosios pasaulio valstybės pasmerkė „brutalų smurtą“ šioje Pietryčių Azijos šalyje.

Jungtinių Tautų duomenimis, trečiadienį per protestus Mianmare žuvo mažiausiai 38 žmonės. Internetu tiesiogiai transliuotuose vaizduose buvo matyti, kaip saugumo pajėgos šaudo į minias, taip pat buvo matyti kruvinų protestuotojų su šautinėmis žaizdomis galvose.

Mianmaro kariuomenė vasario 1 dieną įvykdė perversmą, nutraukusį dešimtmetį trukusį demokratijos eksperimentą ir išprovokavusį masinius protestus, kuriems malšinti chunta vis dažniau pasitelkia mirtiną jėgą.

Jungtinės Valstijos „pasibaisėjusios ir pasipiktinusios“ trečiadienio smurtu, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

„Raginame visas šalis vieningai pasmerkti brutalų Birmos kariuomenės smurtą prieš savo šalies žmones“, – sakė jis, paminėdamas Mianmaro ankstesnį pavadinimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo ruožtu paragino „nedelsiant nutraukti represijas Mianmare“.

Nuo vasario 1-osios, kai kariškiai perėmė valdžią, žuvo daugiau kaip pusšimtis žmonių, trečiadienį žurnalistams sakė Jungtinių Tautų pasiuntinė Mianmarui Christine Schraner Burgener).

Ketvirtadienį protestuotojai vėl išėjo į gatves didžiausiuose šalies miestuose Jangone ir Mandalėjuje, taip pat virtinėje kitų miestų ir miestelių, tapusių protestų židiniais.

Jangono – šalies komercinio centro – San Čaungo rajone, kuriame pastarosiomis dienomis tvyrojo chaosas, buvo sutelktos gausios saugumo pajėgos, siekiant užkirsti kelią burtis protestuotojams.

Šio gyvenamojo rajono, kuriame įsikūrę daug populiarių kavinių, restoranų ir barų, gatvėse ketvirtadienį iškilo barikados iš smėlio maišų, padangų, plytų ir spygliuotos vielos.

Praeiviai mindė ant žemės priklijuotus atspausdintus chuntos lyderio Mino Aungo Hlaingo portretus. Protestuotojai priklijavo protestus vildamiesi sulėtinti saugumo pajėgas, nes jos nesiryžtų ant jų lipti.

„Trečiadienis buvo siaubinga diena... Buvo skaudu sužinoti, kad Mianmaro kariuomenė taip ir nepasikeitė nuo 1962-ųjų“, – naujienų agentūrai AFP sakė aktyvistė Thinzar Shunlei Yi.

Tačiau „dabar mūsų pareiga – priešintis“, sakė ji, žadėdama kasdien eiti protestuoti.

„Baimė, melagingos naujienos“

Chunta stengėsi nuslėpti vykdomą susidorojimą su protestuotojais, atjungdama internetą ir uždrausdama naudotis „Facebook“ – populiariausia socialinės žiniasklaidos platforma.

Savaitgalį buvo areštuoti šeši žurnalistai, kuriems pareikšti kaltinimai pagal įstatymą, draudžiantį „kurstyti baimę, skleisti melagingas naujienas ar tiesiogiai arba netiesiogiai agituoti įvykdyti nusikaltimą prieš vyriausybės darbuotoją“, sakė jų advokatas Tinas Zaras Oo.

Tarp sulaikytų žurnalistų yra naujienų agentūros „Associated Press“ fotografas Theinas Zawas. Jis buvo areštuotas šeštadienį, kai nušvietinėjo protestus Jangone. Trečiadienį pasirodžiusiame vaizdo įraše matyti, kaip vienas iš policininkų ranka spaudžia kaklą antrankiais surakintam fotografui.

Visgi protestuotojai, žurnalistai ir kai kurios žiniasklaidos organizacijos toliau siunčia protestų vaizdus už Mianmaro ribų. Ketvirtadienį feisbuke buvo tiesiogiai transliuojami vaizdai iš 19-metės moters, žuvusios Mandalėjuje, laidotuvių.

Kyal Sin vilkėjo trumparankovius marškinėlius su užrašu „Viskas bus OK“, kai buvo pakirsta šūvio į galvą.

Saugumo pajėgos nuo vasario 1-osios sulaikė beveik 1 500 žmonių, iš kurių 1 200 tebėra už grotų, nurodo politinius areštus Mianmare stebinti organizacija „Assistance Association for Political Prisoners“ (AAPP).

Anot organizacijos, ji dokumentavo daugiau kaip 50 mirčių. Tarp aukų esama paauglių ir kiek vyresnių nei 20 metų amžiaus asmenų, pašautų į galvą ar krūtinę.

Viena pirmųjų po perversmo buvo sulaikyta Aung San Suu Kyi – civilinės vyriausybės vadovė, daugelio mianmariečių laikoma didvyre už tai, kad vadovavo pasipriešinimui ankstesnei diktatūrai.

Aung San Suu Kyi Nacionalinė lyga už demokratiją (NLD) triuškinamai laimėjo pernai lapkritį vykusius rinkimus. Tokia rinkimų baigtis galėjo ilgainiui nulemti kariuomenės įtakos sumažėjimą.

Chunta teisino sprendimą įvykdyti perversmą tariamu masiniu sukčiavimu per tuos rinkimus.

75 metų Aung San Suu Kyi laikoma suimta Neipide – izoliuotoje šalies sostinėje, iškilusioje per ankstesnę karinę diktatūrą.