Šalyje plinta nauja ir labiau užkrečiama viruso atmaina, o dėl to Čekijos ligoninių laukia pražūtinga situacija. Neseniai mirčių skaičius šalyje perkopė 20 tūkst., tai vienas didžiausių rodiklių pasaulyje.
Tačiau šiuo metu nėra priežasties, kodėl ši šalis turėtų būti tokioje prastoje padėtyje. Būdama santykinai turtinga Europos Sąjungos narė, Čekija turi prieigą prie vakcinų, medicininės įrangos ir užsikrėtusių žmonių kontaktų atsekimo sprendimo būdų. Šalis turi demokratiškai išrinktą vyriausybę. Jos sveikatos apsaugos sistema patikima, o ekonomika gana stipri.
Tačiau dabartinė Čekijos katastrofa galėtų būti prilyginta tūkstančiui mažų pjūvių – dešimčių nedidelių klaidingų žingsnių, pavėluotų sprendimų ir prastų sveikatos apsaugos sistemos žinučių, CNN sakė keli ekspertai.
O vasario pabaigoje šalies vyriausybė pripažino, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik įvesti griežtą karantiną, kai likęs pasaulis jau atsargiai svarsto apie apribojimų naikinimą.
„Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti nesėkmingą strategiją, priimdama sprendimus, paremtus dabartiniais ligoninių pajėgumais, o duomenys dažnai vėluoja“, – sakė Anglijos Oksfordo universiteto daugiadisciplinio mokslinių tyrimų instituto – Žmonijos ateities instituto – mokslininkas Janas Kulveitas.
Jo teigimu, ligoninių skaičius šalyje piešia pavėluotą pandemijos vaizdą, nes žmonės į ligonines kreipiasi medicininės pagalbos jau gerokai po užsikrėtimo. „Egzistuoja didžiulis skirtumas tarp priemonių ėmimosi laiku ir laukimo 10 dienų. Laukti dešimt dienų, kai infekcijos plitimo rodiklis yra 1,4, reiškia epidemijos masto dvigubėjimą“, – konstatuoja ekspertas.
Čekijos vyriausybė į prašymą pakomentuoti padėtį nesureagavo.
Vasario 26 d. kalbėdamas šalies parlamente Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pripažino, kad jo vyriausybė padarė „per daug klaidų“, tačiau pareiškė, kad dabar ne metas ginčytis dėl praeities.
Paaiškindamas, kodėl reikia naujo karantino, jis sakė: „Suprantu, kad sunku, tačiau labai svarbu... mums tai padaryti kartu, ir aš tikiuosi, kad visi supras ir suteiks mums paskutinį šansą, kad išspręstume tai kartu“.
Šiek tiek per vėlu
Ostravos universiteto Medicinos mokyklos dekanas ir vienas pagrindinių šalies epidemiologų, mokslų daktaras Rastislavas Maďaras konkrečiai nurodo tris sprendimus, kurie lėmė dabartinę krizę. Pirmasis buvo padarytas tuomet, kai vyriausybė nepaklausė savo pačios patarėjų, įskaitant ir R. Maďaro, ir atsisakė vasarą vėl įvesti privalomą nurodymą dėvėti apsaugines kaukes.
Antra, prieš Kalėdas buvo atidarytos parduotuvės. O trečia klaida buvo padaryta tuomet, kai nebuvo sureaguota į augantį naujos atmainos atvejų skaičių sausio pradžioje.
„Tai buvo trys didžiosios laidos. Ir dabar mes tik meldžiamės, kad nebūtų ketvirtos“, – sakė jis.
R. Maďaras yra asmeniškai susijęs su krize. Jis vadovavo patarėjų grupei, kuri konsultavo Čekijos vyriausybę dėl apribojimų, ir atsistatydino, kai A. Babišas atmetė grupės raginimą rugpjūčio pabaigoje vėl įvesti privalomą kaukių dėvėjimą, kai epidemija ėmė stiprėti.
Toks raginimas buvo atmestas prieš pat vyriausybei nusprendžiant rugsėjo pradžioje vėl atidaryti mokyklas. „Tai padidino beveik 2 mln. žmonių judėjimą, ir epidemija tiesiog sprogo“, – sakė jis.
Veikiausiai tokių sprendimų priežastys buvo politinės. „Tai buvo akimirka, kai epidemija pradėjo vėl plėstis, tačiau dar buvo galima ją sustabdyti... Tačiau tai neįvyko, nes artėjo rinkimai“, – sakė Prahos Karolio universiteto Socialinės geografijos ir regionų plėtros katedros vadovo pavaduotoja ir demografijos profesorė Dagmar Dzúrová.
Ji yra ne vienintelė ekspertė, paminėjusi spalio pradžioje įvykusius rinkimus kaip svarbų momentą kovoje su virusu.
„Daugelis Europos šalių susidūrė su antrąja banga, ir Čekija nebuvo unikali, – sakė J. Kulveitas. – Tačiau, skirtingai nuo kitų šalių, jai nepavyko pažaboti tos antrosios bangos, ir manau, kad rinkimai čia suvaidino svarbų vaidmenį.“
A. Babišas aiškino, kad apribojimai yra brangūs ir nepopuliarūs, tačiau teigė, kad rinkimai sprendimui neturėjo įtakos. Parlamentarų paklaustas dėl kaukių, jis apkaltino opoziciją politikavimu ir pareiškė, kad „regioniniai rinkimai buvo blogiausias dalykas, galėjęs įvykti per COVID-19 pandemiją“.
„Opozicija taip pat norėjo pasinaudoti tuo, kritikuodama priemones, vadindama kaukes „antsnukiais“, ir abejodama, kodėl mes turėtume jas dėvėti tuomet, kai atvejų skaičius vis dar yra žemas, – sakė R. Mad'aras. – Problema, žinoma, yra ta, kad mes negalime reaguoti į dabar matomus skaičius, nes jeigu tai darysime, vėluosime dvi savaites.“
Vyriausybės nenoras veikti reiškė, kad epidemija tapo nebekontroliuojama.
Spalio pabaigoje griežtas karantinas buvo neišvengiamas. A. Babišas buvo priverstas pripažinti, kad jo vyriausybė pridarė klaidų kovodama su protrūkiu, ir prašė žmonių laikytis griežtų karantino taisyklių.
„Negalėjau įsivaizduoti, kad tai įvyks“, – tuomet sakė jis.
Tačiau netrukus buvo padaryta dar viena klaida. Mažėjant atvejų skaičiui ir artėjant Kalėdoms, vyriausybė prarado kantrybę ir nusprendė ignoruoti savo pačios įvestas ir duomenimis paremtas taisykles, kaip galima saugiai atsidaryti.
Lapkritį imta taikyti PES sistema, kuria remdamasi vyriausybė turėjo imtis kitų veiksmų, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos: kiekvienas atlaisvinimas turėjo būti paremtas duomenimis.
Rizikos laipsnis buvo nustatomas pagal tam tikrus veiksnius, įskaitant infekcijos plitimo rodiklį, teigiamų testų dalį ir atvejų skaičių šimtui tūkstančių žmonių.
„Jie nesilaikė savo pačių įvestų taisyklių. Sistema jiems sakė viena, o jie tai ignoravo“, – sakė J. Kulveitas.
„Jie neatlaikė spaudimo ir sutiko pradėti naikinti kai kuriuos apribojimus, kad žmonės galėtų išeiti ir apsipirkti Kalėdoms, nors infekcijos atvejų skaičius vis dar buvo didesnis už buvusį prieš karantiną“, – sakė R. Mad'aras. O apribojimų atlaisvinimas per šventes sukėlė naują protrūkį bei privertė tuoj po Kalėdų įvesti naują karantiną.
Politikavimas nesibaigė ir užsidarius rinkimų apylinkėms, CNN sakė ekspertai, nes šiemet vyks dar vieni rinkimai. „Mes jau esame rinkimų kampanijos laikotarpyje, kuomet politinių partijų noras siekti konsensuso mažėja“, – sakė J. Kulveitas.
„Vyriausybė nesiklauso ekspertų ir su pandemija kovoja remdamasi savo politiniais poreikiais. O kai visuomenei aiškinama apie būtinas priemones, tai daro politikai, dažniausiai premjeras, o tai reiškia, kad dalis visuomenės dėl politinių priežasčių yra linkusi boikotuoti taisykles“, – sakė D. Dzúrová. Ji atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje politikai iš esmės palieka ekspertams pareigą bendrauti su visuomene.
A. Babišas iš esmės atmetė kritiką, kad ekspertai – ne jis – turėtų bendrauti su visuomene. „Vasarą turėjome tiek ekspertų, kad žmonės nebežinojo, kas yra tiesa“, – parlamento nariams sakė jis.
Kita problema Čekijoje yra svarios finansinės paramos stoka, pažymėjo D. Dzúrová. Dėl to taisyklių nesilaiko tie, kurie tiesiog neišgali to padaryti. Pavyzdžiui, žmonėms, kuriems nurodyta karantinuotis, gauna tik 60 proc. jų vidutinės algos, kurią pirmąsias dvi savaites moka jų darbdaviai. Ir nors verslui priklauso kompensacijos, verslo organizacijos jas kritikuoja kaip neadekvačias.
Taip pat sunkiai sekasi priversti žmones laikytis taisyklių, pažymėjo R. Mad'aras. „Žmonės yra pavargę, jie susitinka privačiai, rengia vakarėlius, keliauja į kalnus ir piktinasi policija, kuri iš esmės nieko negali padaryti“, – sakė jis.
Kadangi vyriausybės skleidžiamai informacijai vis didesnės įtakos pradėjo daryti politika, ėmė plisti dezinformacija. „Vėlgi, Čekija nėra unikali šiuo požiūriu, tačiau, rodos, kad vis daugiau žmonių tiki sąmokslo teorijomis ir mano, kad viruso keliama grėsmė yra perdedama“, – sakė J. Kulveitas.
Jo teigimu, prie tam tikros painiavos pandemijos pradžioje prisidėjo ir Čekijos žiniasklaida. „Visuomet yra ta logika „už ir prieš“. Tad jeigu ateina svečias, kuris sako, kad kaukės yra naudingos, pasikvieskite svečią, kuris sako priešingai. O jeigu yra svečias, sakantis, kad koronavirusas yra pavojingas, taip pat reikia pasikviesti kažką, kas sako, jog jis nėra pavojingas ir kad daugumai žmonių grėsmė nekyla“, – sakė jis.
J. Kulveitas mano, kad tai iškraipė realybę. „Žinoma, ekspertų lygmenyje vyksta debatų, tačiau, jeigu pažvelgtume į epidemiologijos sritį, maždaug 95 proc. ekspertų sutaria dėl grėsmės, o 5 proc. tam prieštarauja. Tačiau žiniasklaidoje yra 50 ir 50, o socialiniuose tinkluose skirtumas gali siekti 20 ir 80“, – sakė ekspertas.
Savo pačių sėkmės aukos
Čekai veikiausiai yra labiau linkę tikėti sąmokslo teorijomis, nes šalis pirmąją pandemijos bangą išgyveno santykinai nepaliesta. Daugiausia tam įtakos turėjo anksti priimtas sprendimas įvesti karantiną.
„Dėl to didelė visuomenės dalis pajuto, kad lyg neatsitiko nieko blogo ir kad brangiai kainavusių priemonių nereikėjo. ...Nebuvo pakankamai pabrėžta, kad nieko blogo neįvyko būtent dėl to, kad buvo imtasi priemonių“, – sakė D. Dzúrová.
Visuomenės sveikatos srityje tai yra vadinama sėkmės paradoksu. Kai suveikia prevencinės priemonės, visuomenė nuvertina grėsmės rimtumą ir mano, kad prevencija buvo laiko švaistymas.
„Žmonės pamatė, kiek kainavo priemonės, bet ne virusas, todėl smarkiai išaugo skaičius abejojančių dėl ligos ir padėtis rimtumo, ir to tikrai nepamatytume šalyje, kurioje mirė tūkstančiai žmonių“, – sakė J. Kulveitas.
Čekai tikrai nėra išskirtinės savo pačių sėkmės aukos, tačiau valdžios nesugebėjimas paaiškinti problemas dar labiau blogina padėtį, mano jis. Vyriausybė vykdo informavimo apie koronavirusą kampaniją, tačiau didžiausias dėmesys yra telkiamas į apribojimus, o dabar – į skiepijimą.
Dabartinė krizė Čekijoje iš dalies susijusi su nauja, labiau užkrečiama britiška koronaviruso atmaina.
D. Dzúrová ir R. Maďaras sako, kad šalis neskyrė pakankamo dėmesio naujai atmainai, todėl nebuvo atliekami pakankamo skaičius ėminių genomo sekoskaitos tyrimui siekiant nustatyti naujos atmainos atvejus ir sustabdyti jos plitimą šalyje. O Jungtinė Karalystė tai sėkmingai padarė sausį, kai ėmėsi griežtų karantino priemonių ir ėmė aktyviai vykdyti sekoskaitos tyrimus.
Kai čekai pagaliau ėmė daryti tokius tyrimus, britiška atmaina jau tapo dominuojanti.
„Dabar galiojančios priemonės yra pakankamai griežtos, kad pažabotų pirmines koronaviruso atmainas, tačiau ne naujas ir labiau užkrečiamas“, – sakė J. Kulveitas.
Jis, D. Dzúrová ir R. Maďaras ragina vyriausybę kaip galima greičiau griežtinti apribojimus, kad būtų sumažintas infekcijos atvejų skaičius.
Iki praėjusio pirmadienio Čekijoje galiojo švelnesnis karantinas nei kai kuriose kitose šalyse, įskaitant ir Jungtinę Karalystę. Mokyklos buvo uždarytos, išskyrus pirmąsias pradinių mokyklų klasės. Dauguma nebūtiniausiomis prekėmis prekiaujančių parduotuvių buvo uždarytos, o restoranai siūlė tik maisto išsinešti.
Pirmadienį apribojimai buvo sugriežtinti. Žmonėms leidžiama išeiti iš namų tik dėl būtiniausių reikalų, o ir mažiausi vaikai perėjo prie nuotolinio mokymo. Taip pat uždraustas judėjimas tarp regionų.
Tačiau minėti ekspertai sako, kad vyriausybė daro didelę klaidą neuždarydama gamyklų. „Naujoji atmaina keičia žaidimo taisykles. Gamyklos veikia, žmonės vyksta į darbą viešuoju transportu, o tai gali sukelti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos perkaitimą“, – mano R. Mad'aras.
Čekijos pagrindinės profsąjungos taip pat ragina stabdyti pramonės gamybos ir apdirbamosios pramonės sektorius, tačiau valdžia sako, kad toks žingsnis būtų per brangus, nes pramonės sektoriui tenka apie 40 proc. šalies BVP.
„Bijau, kad didelė dalis Čekijos visuomenės vis dar nesupranta, kokia prasta yra padėtis, ir baisiausia tai, kad kai kurie žmonės, rodos, susitaikė su faktu, kad kiekvieną dieną be reikalo miršta 100 ar 150 žmonių, ir jiems tai nekelia nerimo, nes jie tai laiko natūraliu ir neišvengiamu dalyku, nors iš tiesų tai yra tikra tragedija“, – sakė D. Dzúrova.
Tiesa, šią savaitę Čekijos įmonės ir organizacijos, kuriose dirba daugiau kaip 250 žmonių, pradėjo privalomą periodinį darbuotojų tikrinimą dėl koronaviruso greitaisiais antigenų testais.
Penktadienį testavimo procesas prasidėjo bendrovėse, kuriose dirba mažiau kaip 250, bet daugiau kaip 50 žmonių. Mažesnės įmonės ir tos, kurių darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, atleistos nuo šios prievolės, susijusios su epidemiologinės padėties blogėjimu Čekijoje.
Pradėti periodinį darbuotojų testavimą dėl koronaviruso darbdavius įpareigojo Čekijos vyriausybė. Įmonėms ir organizacijoms, kurios ignoruos šį nurodymą, gresia baudos iki 500 tūkst. kronų (apie 20 tūkst. eurų). Jų darbuotojams, vengiantiems tikrintis, gali būti skiriama bauda iki 50 tūkst. kronų (maždaug 2 tūkst. eurų). Kaip vykdomas šis valdžios reikalavimas, kontroliuos šalies Sanitarijos ir epidemiologijos tarnyba.
Pasak Čekijos televizijos, per dvi artimiausias savaites testai dėl koronaviruso turi būti atlikti 2,1 mln. darbuotojų iš 10 tūkst. kompanijų.
Čekijoje maždaug 30 tūkst. policininkų ir karių prižiūrės, kaip laikomasi judėjimo šalies viduje suvaržymų, įvestų kovojant su COVID-19 pandemija.
Čekijos policija ir ginkluotosios pajėgos visoje šalyje įrengė 500 patikros postų.
Draudimai netaikomi keliaujantiems darbo reikalais ar pasirūpinti giminaičiais.
Suvaržymais siekiama stabdyti labiau užkrečiamos „britiškosios“ koronaviruso atmainos plitimą. Nuo pirmadienio šalies gyventojai, išeinantys į lauką pasportuoti, negali išvykti už savo savivaldybės ribų. Uždaryti vaikų darželiai ir mokyklos ribotų galimybių vaikams, tačiau toliau dirba būtiniausių prekių parduotuvės.
Čekijos premjeras A. Babišas pareiškė, kad suvaržymais siekiama užkirsti kelią sveikatos apsaugos sistemos kolapsui dėl COVID-19 pacientų antplūdžio.
Šalies ligoninėse sekmadienį buvo gydoma per 7 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Daugiau kaip 1,5 tūkst. jų reikalinga intensyvioji slauga.
Vidutinis per vieną savaitę užregistruojamų užsikrėtimo atvejų skaičius nuo vasario 14 dienos padidėjo nuo 70,75 iki 109,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.