Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė sankcijas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui ir dar šešiems asmenims, siejamiems su iškilaus Kremliaus kritiko A. Navalno beveik mirtinu apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga ir jo vėlesniu įkalinimu.
Vašingtonas koordinavo veiksmus su Europos Sąjunga, JAV žvalgybai padarius išvadą, kad Maskva surežisavo A. Navalno nuodijimą rugpjūčio mėnesį.
„Toliau sistemingai ir ryžtingai ginsime savo nacionalinius interesus ir duosime atkirtį agresijai“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Atkartodama antradienį išsakytus užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarus, ji pridūrė, kad Maskva reaguos remdamasi „grįžtamumu ir nebūtinai simetriškai“.
M. Zacharova apkaltino Jungtines Valstijas „bandant plėtoti išorės priešo įvaizdį“ ir taip nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų.
„Raginame savo kolegas nežaisti su ugnimi“, – sakoma vėlai antradienį paskelbtame jos pareiškime.
Antradienį paskelbtos tikslinės sankcijos rodo griežtesnę JAV prezidento Joe Bideno poziciją ir papildo virtinę Europos Sąjungos bei JAV sankcijų Rusijai, įvestų nuo 2014 metų, kai Maskva atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą.
A. Navalnas po apnuodijimo buvo nuskraidintas į Vokietiją gydyti, bet sausio mėnesį grįžo į Rusiją ir buvo iškart areštuotas, o vėliau išsiųstas į pataisos koloniją.
Tarp naujų JAV sankcijų Rusijai taikinių – FSB vadovas
Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė sankcijas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui ir dar šešiems asmenims, siejamiems su iškilaus Kremliaus kritiko A. Navalno beveik mirtinu apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga ir jo vėlesniu įkalinimu.
Iždo departamentas nurodė, kad FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo, nuo 2008 metų vadovaujančio šiai agentūrai, sovietinės KGB įpėdinei, JAV jurisdikcijoje esantis turtas bus įšaldytas, o bet kokie JAV subjektai, palaikantys su verslo ryšius su šiuo pareigūnu, galėtų būti traukiami atsakomybėn. Be to, A. Bortnikovui uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas.
Tokios pačios priemonės bus taikomos Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos pirmajam pavaduotojui Sergejui Kirijenkai, gynybos ministro pavaduotojams Aleksejui Krivoručkai ir Pavelui Popovui, Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Kremliaus vidaus politikos valdybos viršininkui Andrejui Jarinui.
Iždo departamentas taip pat nurodė, kad į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą taip pat buvo įtraukti trys Rusijos institutai – Gynybos ministerijai pavaldūs 27-asis mokslo centras ir 33-iasis centrinis mokslo tyrimų ir bandymų institutas, taip pat Valstybinis organinės chemijos ir technologijų tyrimų institutas.
Pranešime sakoma, kad šios įstaigos „dalyvavo arba bandė dalyvauti veiksmuose arba sandoriuose, skatinusiuose masinio naikinimo ginklų arba jų paskleidimo priemonių platinimą, arba sukėlė tokio skatinimo riziką“.
„JAV vyriausybė pasinaudojo savo galiomis pasiųsti aiškų signalą, kad Rusijos cheminių ginklų naudojimas ir žmogaus teisių pažeidinėjimas sukels sunkių pasekmių“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
„Bet koks cheminių ginklų naudojimas nepriimtinas ir prieštarauja tarptautinėms normoms“, – pridūrė jis.
44 metų A. Navalnas buvo suimtas sausį, vos grįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, anot opozicionieriaus, įvykdytą Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu. Tačiau Kremlius neigia kaip nors susijęs su tuo incidentu.
Teisėsaugai sulaikius į Maskvą sausio viduryje vos sugrįžusį opozicionierių, šalyje nusirito masinių protestų banga.
Vakarų šalių lyderiai pasmerkė jo sulaikymą ir paragino nedelsiant jį išlaisvinti.
Koordinacija su ES
Pirmadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad prezidento Joe Bideno administracija, koordinuodama veiksmus su Europos Sąjunga, ketina paskelbti sankcijų Rusijai dėl A. Navalno apnuodijimo ir įkalinimo.
Šios sankcijos yra pirmieji JAV suvaržymai Rusijai nuo J. Bideno administracijos darbo pradžios. Naujasis prezidentas žadėjo duoti atkirtį V. Putinui dėl tokių veiksmų kaip Rusijos vykdomas opozicijos persekiojimas arba kibernetinės atakų užsienyje, įskaitant nukreiptas prieš JAV vyriausybės tarnybas ir verslo subjektus.
Anksčiau antradienį taip pat įsigaliojo ES sankcijos Rusijos pareigūnams, susijusiems su A. Navalno įkalinimu. Jos bus taikomos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastyrkinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui I. Krasnovui ir FSIN direktoriui A. Kalašnikovui.
Šiems asmenims bus draudžiama atvykti į Bendriją, o visas ES jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.
Pernai spalį ES paskelbė sankcijas šešiems fiziniams asmenims ir Rusijos valstybiniam organinės chemijos ir technologijų tyrimų institutui, siejamiems su A. Navalno apnuodijimu.
Tąsyk varžomosios priemonės buvo įvestos A. Bortnikovui, A. Jarinui, S. Kirijenkai, A. Krivoručkai, P. Popovui ir prezidento įgaliotajam atstovui Sibiro federalinėje apygardoje Sergejui Meniailai.
Kremlius visuomet neigė atsakomybę už A. Navalno „sveikatos pablogėjimą“ ir antradienį kėlė klausimą, ką Vakarų šalys nori pasiekti savo sankcijomis.
„Atsakymas bus akivaizdus: tokia politika nepasieks savo tikslų“, – sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas per vizitą Uzbekistane, perspėjo, kad Rusija imsis atsakomųjų priemonių, ir pabrėžė kad viena iš diplomatijos taisyklių yra „abipusiškumo principas“.
Peskovas: Vakarų požiūris į Rusiją nesikeičia nuo Šaltojo karo laikų
Virtinės Vakarų šalių požiūris į Rusiją nepasikeitė nuo Šaltojo karo pradžią žymėjusios Winstono Churchilio Fultono kalbos laikų ir net buvo papildytas labiau konfrontacinėmis detalėmis, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
Bendraudamas su žurnalistais D. Peskovas pažymėjo, kad niekada negalima pamiršti prieš 75 metus pasakytos W. Churchilio Fultono kalbos, nes ji yra svarbi, nulėmusi ištisą epochą.
„Ši kalba, be kitų dalykų, nulėmė visos virtinės Vakarų šalių požiūrį į SSRS ir Vakarų pasaulėžiūrą jos atžvilgiu“, – sakė jis.
„Daug kas iš tos pasaulėžiūros, deja, nepakito ir net pasipildė labiau konfrontacinėmis gaidelėmis. Todėl reikia tai prisiminti, reikia prisiminti, kad visi sukurti konfrontaciniai mechanizmai, tokie kaip NATO, veikia, dirba, jie buvo kuriami ne taikiai tarpusavio sąveikai, o rimtai priešpriešai“, – kalbėjo D. Peskovas.
Jis pabrėžė, kad šios struktūros toliau veikia prieš Rusiją ir „verčia neprarasti budrumo, imtis visų būtinų priemonių mūsų šaliai apginti“.
Pastaraisiais metais Rusijos ir NATO santykiai yra įtempti, o JAV vadovaujamas karinis aljansas yra įšaldęs santykius su Maskva po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos.
Pernai rugsėjį rusų kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas apkaltino NATO telkiant pajėgas prie Rusijos sienos.
Praėjusių metų pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje Aljansas pabrėžė, kad Maskva ateinantį dešimtmetį greičiausiai liks pagrindinė grėsmė NATO valstybių narių saugumui.
Tuo metu Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė sankcijas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui ir dar šešiems asmenims, siejamiems su iškilaus Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno beveik mirtinu apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga ir jo vėlesniu įkalinimu.
Antradienį taip pat įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastyrkinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui.
Vašingtonas koordinavo veiksmus su ES, JAV žvalgybai padarius išvadą, kad Maskva surežisavo A. Navalno nuodijimą rugpjūčio mėnesį.
Po 2014 metų Rusijos įvykdyto Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ES ir JAV paskelbė Rusijai virtinę sankcijų Maskvai.