Vienas ypatingiausių šios kelionės momentų bus jo planuojamas susitikimas su atsiskyrusiu Irako vyriausiuoju šiitų dvasininku didžiuoju ajatola Ali Sistani, daugelio pasaulio šiitų dvasiniu lyderiu.
Nepaistant antrosios koronaviruso pandemijos bangos, atsinaujinusio smurto ir prastos viešųjų paslaugų kokybės, lankydamasis Irake popiežius Pranciškus įgyvendins velionio popiežiaus Jono Pauliaus II svajonę.
Dėl karo ir persekiojimų Irake gyvenanti viena seniausių pasaulio krikščionių bendruomenių nuo 2003 metų sumenko nuo 1,5 mln. tikinčiųjų iki vos 400 tūkstančių.
84 metų pontifikas, kuriam ši užsienio kelionė bus pirmoji nuo pandemijos pradžios, per trijų dienų vizitą planuoja parodyti solidarumą su Irako krikščioniais ir visais 40 mln. šalies gyventojų.
Gatves nuo Bagdado centro iki šiitų šventovių miesto Nadžefo jau puošia transparantai su popiežiaus atvaizdu ir arabišku užrašu „Baba al Vatican“.
Ruošiantis šiam vizitui, atokiose vietovėse, niekada nemačiusiose tokio aukšto rango svečio – nuo pranašo Abraomo gimtojo Ūro miesto pietinėje dykumoje iki suniokotų krikščioniškų miestų šalies šiaurėje – tiesiami keliai ir rekonstruojamos bažnyčios.
„Popiežiaus žinutė yra ta, kad Bažnyčia palaiko kenčiančiuosius“, – sakė šiaurinio Mosulo miesto chaldėjų katalikų arkivyskupas Najeebas Michaeelas.
„Jis turės stiprių žodžių Irakui, kur vykdomi nusikaltimai žmoniškumui“, – kalbėjo jis.
Senos šaknys
Irako krikščionių bendruomenė yra viena seniausių ir įvairiausių visame pasaulyje. Maždaug pusę jos sudaro chaldėjai ir kiti katalikai, o kitą pusę – armėnų ortodoksai, protestantai ir kitų krikščioniškų šakų atstovai.
iki 2003 metų, kai per JAV vadovaujamą invaziją buvo nuverstas tuometinis diktatorius Saddamas Husseinas, krikščionys sudarė maždaug šešis procentus iš 25 mln. Irako gyventojų.
Kilęs tarpkonfesinis smurtas privertė religines mažumas trauktis iš šalies. Nors šalyje gyventojų skaičius augo, tačiau krikščionių sumažėjo iki 1 proc. populiacijos, sakė Williamas Warda (Viljamas Varda), vienas iš Hamurabio žmogaus teisių organizacijos įkūrėjų.
Dauguma krikščionių susitelkė šiaurinėje Ninevijos provincijoje, kur iki šiol daugelis kalba aramėjų dialektu, kuriuo, kaip manoma, kalbėjo Jėzus Kristus.
2014 metais džihadistų grupuotės „Islamo valstybės“ kovotojams perėmus Ninevijos kontrolę ir nusiaubus krikščioniškus miestus, jų gyventojai neturėjo kito pasirinkimo kaip priimti islamą arba mirti.
Tuo metu popiežius Pranciškus pritarė kariniams veiksmams prieš „Islamo valstybę“ ir net galvojo apsilankyti Irake, solidarizuojantis su ten gyvenančiais krikščioniais.
Nors ši kelionė neįvyko, Pranciškus atidžiai stebėjo įvykius Irake, smerkė beginklių protestuotojų žudymą per masinius antivyriausybinius protestus nuo 2019 metų.