„Patirtis rodo, kad reikia susitikinėti ir tartis, o svarbiausia – nesiraukyti vienas prieš kitą. Viskas juk akivaizdu: svarbiausia – išvengti branduolinio karo. Jei jau reikia išvengti tokios problemos, vienam neįmanoma jos išspręsti, reikia susitikinėti“, – sakė jis interviu „Interfax“.
Kaip pabrėžė M. Gorbačiovas, jo bendravimo su 40-uoju JAV prezidentu Ronaldu Reaganu patirtis rodo, kad jis iki derybų buvo „atkakliausias konservatorius“, tačiau po to, kai amerikietis kolega iškėlė problemą, tapo aktyviu derybų proceso dalyviu.
M. Gorbačiovo teigimu, Maskva ir Vašingtonas turi daug patirties, siekiant atsakyti į klausimą, „kur ir kaip reikia eiti“. Jis pridūrė, kad „nėra beviltiškų politikų“. „Be abejo, yra ir tokių, kurie puoselėja plėšikiškus planus, teisybė, su jais nieko nepadarysi, bet jie nesudaro daugumos. Todėl, norint pasiekti progresą, reikia daryti abipuses nuolaidas“, – mano buvęs prezidentas.
Kalbėdamas apie Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) santykius, M. Gorbačiovas pabrėžė, kad dabartinę krizę galima įveikti.
„Nereikia bijoti derybų. Tik derybos, tik visų lygių, juo labiau aukščiausių, susitikimai gali duoti teigiamų rezultatų. <...> Patirtis juk akivaizdžiai byloja šito naudai“, – sakė jis.
Atsakydamas į „Interfax“ klausimą apie tariamą ES nenorą derinti santykių su Rusija, M. Gorbačiovas pastebėjo, kad „iš pradžių visi nenori“. „Visada taip buvo. O paskui, kai sėda prie derybų stalo, viskas puikiai pavyksta“, – pabrėžė buvęs SSRS lyderis.
Sausį, prieš J. Bideno inauguraciją, M. Gorbačiovas sakė, kad, jam atėjus į valdžią, Rusijai būtina atnaujinti derybas dėl kelio branduoliniam karui užkirtimui. Jis prisiminė 1985 m. Ženevoje įvykusio susitikimo su R. Reaganu rezultatus ir pabrėžė, kad jie, kaip ir anksčiau, yra aktualūs.
„Negalima leisti įvykti branduoliniam karui, jame negali būti laimėtojų. Šalys nesieks karinio pranašumo“, – priminė M. Gorbačiovas esminę to susitikimo išvadą.
Anksčiau šiais metais 89 metų M. Gorbačiovas ragino abi šalis atkurti gerus santykius ir sakė, kad dabartinė situacija kelia „didelį susirūpinimą“.
Pasak jo, pratęsus naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį galima derėtis dėl „ambicingesnės sutarties“.
Valdant D. Trumpui Vašingtonas pasitraukė iš dviejų svarbių tarptautinių susitarimų – 2015 metais su Iranu dėl jo branduolinės programos sudaryto Bendro išsamių veiksmų plano (JCPOA) ir „Atviro dangaus“ sutarties. JAV taip pat pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties su Rusija.
