Penktadienį paskelbtas teismo sprendimas byloje, kurią iškėlė grupė „Viruswaarheid“ („Tiesa apie virusą“), didelės įtakos neturės, nes parlamentas jau priėmė naują įstatymą, bet kuriuo atveju išsaugantį sausio 23 dieną įvestą komendanto valandą.
Komendanto valanda Nyderlanduose buvo įvesta pirmąkart nuo nacių okupacijos per Antrąjį pasaulinį karą. Dėl jos įvedimo sausio pabaigoje visoje šalyje kilo tris dienas trukusios riaušės.
Tačiau policija numalšino protestus ir suėmė šimtus riaušininkų. Daugelis jų jau nuteista šalies teismuose.
Anksčiau šį mėnesį žemesnės instancijos teismo teisėjas nusprendė, kad ministro pirmininko Marko Rutte vyriausybė peržengė savo įgaliojimų ribas, įvedusi nuo 21 val. iki 4 val. 30 min. galiojančią komendanto valandą pagal įstatymą, suteikiantį vyriausybei papildomų galių ekstremalios situacijos atveju.
Pasak teisėjo, priemonė gali būti įvedama tik reaguojant į netikėtas nacionalines ekstremalias situacijas, pavyzdžiui, užtvankos griūtį.
Tačiau Hagos apeliacinis teismas penktadienį nusprendė, jog „aplinkybės iš tiesų buvo [pakankamai] išskirtinės, kad komendanto valandos paskelbimas būtų galimas“.
„Koronaviruso pandemija tam yra pakankama priežastis“, – sakoma teismo pareiškime. Jame priduriama, kad vyriausybė rėmėsi mokslo ekspertų iš Protrūkio valdymo komandos rekomendacijomis.
Teisėjai taip pat išaiškino, kad komendanto valandos įvedimas buvo „proporcingas, neturint jokių kitų tinkamų priemonių. Reikalas buvo skubus“, nusprendė teisėjai.
„Todėl (laikinas ir ribotas) įvairių pamatinių teisių, tokių kaip teisė į judėjimo laisvę, suvaržymas yra pateisinamas“, – nurodė teismas.
Anksčiau šią savaitę M. Rutte paskelbė, kad vyriausybė nusprendė pratęsti komendanto valandos galiojimą bent jau iki kovo 15 dienos, kai bus likę dvi dienos iki rinkimų.
Kitą savaitę Nyderlandų vyriausybė turi spręsti, ar pratęsti po kovo 15 dienos komendanto valandos galiojimą, šaliai toliau kovojant su virusu, jau užkrėtusiu daugiau nei milijoną žmonių ir nusinešusiu maždaug 15 400 gyvybių.