„Visi sutiko, kad mums reikia skaitmeninio vakcinavimo sertifikato“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė A. Merkel ir pridūrė, kad Europos Komisijai prireiks maždaug trijų mėnesių sukurti techninę bazę tokiems dokumentams, skelbia „Reuters“.

„Ateityje tikrai būtų puiku turėti tokį sertifikatą, tačiau tai nereiškia, kad keliauti galės tik turintys tokius [skiepų] pasus asmenys. Dėl to kol kas nepriimta jokių politinių sprendimų“, – žurnalistams sakė A. Merkel.

Kaip praneša „Bloomberg“, poros šaltinių teigimu, stiprėjant pritarimui skaitmeniniams sertifikatams, kuriuose būtų nurodyta, ar žmogus skiepytas, ar koronaviruso testas buvo neigiamas, apie įgytą imunitetą ir pan., sušvelnėjo ir A. Merkel pozicija šiuo klausimu.

Tiesa, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von del Leyen paragino greičiau ieškoti sprendimų, nes JAV technologijų kompanijos, pasak jos, jau aptarė alternatyvą su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Angela Merkel

„Svarbu, kad Europa turėtų sprendimą, priešingu atveju šį vakuumą užpildys kiti, – teigė U. von der Leyen trumpoje spaudos konferencijoje. – „Googe“ ir „Apple“ jau pateikė pasiūlymų PSO. Tai – delikati informacija, taigi, norime tiksliai žinoti, kad pateiksime europietišką sprendimą.“

Su „Apple“ pozicija šiuo klausimu susipažinęs ir anonimu panorėjęs likti žmogus išsakė mintį, kad galbūt U. von der Leyen susidarė klaidingą nuomonę apie situaciją. Jo teigimu, „Apple“ nėra kalbėjusi su PSO ar su ES apie galimą skaitmeninio skiepų paso kūrimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjo skeptiškiau – jis išsakė nerimą keliančius klausimus: imuniteto trukmę, infekcijos riziką tiems, kas jau paskiepyti, teisinius ir etinius asmeninių duomenų apsaugos aspektus, teigė du su jo pastabų turiniu susipažinę asmenys.

„Turime vieningą ES požiūrį, – sakė jis žurnalistams. – Tai akivaizdu, nes nėra kito pasirinkimo.“

Neprognozuoja, kad kelionių suvaržymai bus greitai panaikinti

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį perspėjo, kad kelionių suvaržymai turi likti galioti, blokui tebesistengiant sutvarkyti stringantį skiepijimą nuo koronaviruso.

Po vaizdo konferencijos formatu vykusio viršūnių susitikimo, per kurį buvo atkreiptas dėmesys į naujus, sparčiau plintančius viruso variantus, keliančius pavojų gyventojų imunizavimo strategijai, ES vadovai žurnalistams sakė, kad pakankamoms vakcinų atsargoms sukaupti reikės ne kelių savaičių, o mėnesių.

„Epidemiologinė padėtis išlieka rimta, o nauji variantai kelia papildomų iššūkių“, – sakoma po susitikimo paskelbtame 27 lyderių pranešime.

„Taigi, privalome išlaikyti griežtus suvaržymus, didindami pastangas spartinti apsirūpinimą vakcinomis“, – pridūrė jie.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis perspėjo: „Žinome, kad kelios ateinančios savaitės vakcinavimo klausimu bus sunkios.“

Tačiau jis taip pat išreiškė tam tikrą optimizmą, sakydamas: „Turime priemonių, turime išteklių, turime pajėgumų pasiekti sėkmę per kelis ateinančius mėnesius.“

Naujų variantų grėsmė

Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen, kuri prieš pasukdama į politiką pati dirbo gydytoja, sakė, kad Didžiojoje Britanijoje pirmąsyk nustatytas koronaviruso variantas B117 dabar jau aptiktas visose 27 ES šalyse.

„Pietų Afrikos variantas nustatytas 14-oje valstybių narių, o braziliškasis – septyniose“, – pridūrė ji, turėdama omenyje užkrečiamesnes koronaviruso atmainas, keliančias didelį susirūpinimą sveikatos apsaugos pareigūnams.

„Priešakyje mūsų laukia daug iššūkių“, – perspėjo ji.

Briuselio skiepijimo strategiją trikdo gerokai mažesnis nei planuota vakcinų tiekimas pirmąjį šių metų ketvirtį, Jungtinės Karalystės ir Švedijos farmacijos milžinei „AstraZeneca“ drastiškai sumažinus savo įsipareigojimus.

Farmacijos sektoriaus lyderiai, įskaitant „AstraZeneca“ vadovą Pascalį Soriot, per atskirą susitikimą su Europos Parlamento nariais žadėjo, kad padėtis gerės, stiprinant gamybos pajėgumus ir randantis naujų vakcinų.

Vis dėlto ES sostinės šiuo metu patiria spaudimą atšaukti dalį griežtų suvaržymų ir kelionių apribojimų.

Kai kurie lyderiai nori, kad Europa sukurtų „žaliojo paso“ sistemą, leidžiančią paskiepytiems asmenims grįžti prie įprasto gyvenimo.

Po viršūnių susitikimo Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas sakė, kad šis siūlymas sulaukė plataus palaikymo. Tačiau U. von der Leyen ir Vokietijos kanclerė A. Merkel perspėjo, kad tokiai schemai parengti reikėtų mažiausiai trijų mėnesių.

A. Merkel sakė, kad per šį laiką daugelis ES šalių jau gali būti sukūrusios nacionalines skiepų korteles ir kad jos būtų suderinamos Europos lygiu, todėl turint daugiau informacijos kelionės būtų įmanomos.

Vis dėlto kanclerė perspėjo, kad tai nereiškia, jog neturintiems skiepų pasų keliauti nebūtų leidžiama.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas savo ruožtu pareiškė: „Ne visi mūsų gyventojai turi prieigą prie vakcinų, šiuo metu skiriamų savanorišku pagrindu ir, kol kas, vadovaujantis amžiaus kriterijais, todėl toks dokumentas paskiepytiems asmenims ypatingų teisių nesuteiktų.“

E. Macronas atkreipė dėmesį, kad vakcinos pirmiausiai skiriamos senyviems ir pažeidžiamiems žmonėms, taip pat perspėjo, kad jaunesni žmonės kelionių klausimu negali būti diskriminuojami.

„Niekada neleisiu, kad galimybė atvykti į vieną ar kitą šalį priklausytų nuo vienokio ar kitokio sertifikato“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.

Įgyvendinamas tikslas

Nepaisant būgštavimų, kad kai kurios valstybės nepakankamai pasirengusios paskirstyti milijonus vakcinų dozių, U. von der Leyen išreiškė įsitikinimą, kad pavyks pasiekti tikslą iki rugsėjo vidurio pilnai paskiepyti 70 proc. suaugusių bloko gyventojų.

„Tikime, kad pavyks įgyvendinti šį tikslą“, – sakė ji žurnalistams.

Ji pateikė viršūnių susitikime aptartus duomenis, rodančius, kad iki birželio galo ES turėtų būti gavusi beveik 600 mln. skirtingų vakcinų nuo pandeminio koronaviruso dozių.

Šio kiekio pakaktų dviem dozėmis paskiepyti visus 255 mln. suaugusių Bendrijos gyventojų, jei sutarti vakcinų pristatymo terminai būtų patvirtinti.

Anot Europos Komisijos vadovės, iki šiol bent pirma doze paskiepyti maždaug 6,4 proc. iš 450 mln. bloko gyventojų.

„Atėmus vaikus ir paauglius, tai yra 8 proc. visų suaugusių gyventojų“, – sakė ji.

Tačiau Briuselis nerimauja, kad dėl naujų koronaviruso atmainų gali reikėti papildomų injekcijų, sukurtų būtent šiems viruso variantams. Tai reikštų, kad vakcinų sertifikatai turėtų būti nuolat atnaujinami.

Bendrijoje nesutarimus taip pat įžiebė kai kurių valstybių įvesti griežti suvaržymai pasienyje, kuriais siekiama pažaboti naujų atmainų plitimą. Europos Komisija šias priemones laiko neproporcingomis.

Ji išsiuntė įspėjamuosius laiškus Belgijai, Danijai, Suomijai, Vokietijai, Vengrijai ir Švedijai dėl jų taikomų priemonių, nurodžiusi iki kitos savaitės pabaigos atsakyti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (178)