Po vaizdo konferencijos formatu vykusio viršūnių susitikimo, per kurį buvo atkreiptas dėmesys į naujus, sparčiau plintančius viruso variantus, keliančius pavojų gyventojų imunizavimo strategijai, ES vadovai žurnalistams sakė, kad pakankamoms vakcinų atsargoms sukaupti reikės ne kelių savaičių, o mėnesių.

„Epidemiologinė padėtis išlieka rimta, o nauji variantai kelia papildomų iššūkių“, – sakoma po susitikimo paskelbtame 27 lyderių pranešime.

„Taigi, privalome išlaikyti griežtus suvaržymus, didindami pastangas spartinti apsirūpinimą vakcinomis“, – pridūrė jie.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis perspėjo: „Žinome, kad kelios ateinančios savaitės vakcinavimo klausimu bus sunkios.“

Tačiau jis taip pat išreiškė tam tikrą optimizmą, sakydamas: „Turime priemonių, turime išteklių, turime pajėgumų pasiekti sėkmę per kelis ateinančius mėnesius.“

Naujų variantų grėsmė

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri prieš pasukdama į politiką pati dirbo gydytoja, sakė, kad Didžiojoje Britanijoje pirmąsyk nustatytas koronaviruso variantas B117 dabar jau aptiktas visose 27 ES šalyse.

„Pietų Afrikos variantas nustatytas 14-oje valstybių narių, o braziliškasis – septyniose“, – pridūrė ji, turėdama omenyje užkrečiamesnes koronaviruso atmainas, keliančias didelį susirūpinimą sveikatos apsaugos pareigūnams.

„Priešakyje mūsų laukia daug iššūkių“, – perspėjo ji.

Briuselio skiepijimo strategiją trikdo gerokai mažesnis nei planuota vakcinų tiekimas pirmąjį šių metų ketvirtį, Jungtinės Karalystės ir Švedijos farmacijos milžinei „AstraZeneca“ drastiškai sumažinus savo įsipareigojimus.

Farmacijos sektoriaus lyderiai, įskaitant „AstraZeneca“ vadovą Pascalį Soriot, per atskirą susitikimą su Europos Parlamento nariais žadėjo, kad padėtis gerės, stiprinant gamybos pajėgumus ir randantis naujų vakcinų.

ES lyderiai pasiekė susitarimą su Vengrija ir Lenkija dėl Bendrijos biudžeto

Vis dėlto ES sostinės šiuo metu patiria spaudimą atšaukti dalį griežtų suvaržymų ir kelionių apribojimų.

Kai kurie lyderiai nori, kad Europa sukurtų „žaliojo paso“ sistemą, leidžiančią paskiepytiems asmenims grįžti prie įprasto gyvenimo.

Po viršūnių susitikimo Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas sakė, kad šis siūlymas sulaukė plataus palaikymo. Tačiau U. von der Leyen ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad tokiai schemai parengti reikėtų mažiausiai trijų mėnesių.

A. Merkel sakė, kad per šį laiką daugelis ES šalių jau gali būti sukūrusios nacionalines skiepų korteles ir kad jos būtų suderinamos Europos lygiu, todėl turint daugiau informacijos kelionės būtų įmanomos.

Vis dėlto kanclerė perspėjo, kad tai nereiškia, jog neturintiems skiepų pasų keliauti nebūtų leidžiama.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo ruožtu pareiškė: „Ne visi mūsų gyventojai turi prieigą prie vakcinų, šiuo metu skiriamų savanorišku pagrindu ir, kol kas, vadovaujantis amžiaus kriterijais, todėl toks dokumentas paskiepytiems asmenims ypatingų teisių nesuteiktų.“

E. Macronas atkreipė dėmesį, kad vakcinos pirmiausiai skiriamos senyviems ir pažeidžiamiems žmonėms, taip pat perspėjo, kad jaunesni žmonės kelionių klausimu negali būti diskriminuojami.

„Niekada neleisiu, kad galimybė atvykti į vieną ar kitą šalį priklausytų nuo vienokio ar kitokio sertifikato“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.