Kalbėdama per virtualų JT Žmogaus teisių tarybos posėdį Michelle Bachelet pristatė smerkiančią ataskaitą apie šalį, įspėdama, kad ją apėmusi „precedento neturinti“ žmogaus teisių krizė vis gilėja.

„Tęsiasi sistemingas vyriausybės susidorojimas su protestuotojais“, – pabrėžė ji.

„Man kelia nerimą padidėjęs žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimas tiek instituciškai, tiek individualiai“, – pridūrė žmogaus teisių komisarė.

Praėjusią savaitę buvo nuteistos kalėti dvejus metus dvi žurnalistės, filmavusios protesto akciją, o kita žurnalistė ir gydytojas apkaltinti vieno žuvusio milicijos sulaikyto protestuotojo medicininių duomenų atskleidimu ir šiuo metu teisiami.

M. Bachelet taip pat nurodė, kad „atliktos plataus masto kratos pas žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir organizacijose,.. kaip pranešama, susijusios su baudžiamosiomis bylomis dėl „masinių neramumų“.

Pasak jos, iki vasario 9 dienos 246 žmonės buvo įkalinti šalyje politinių motyvų paskatintose bylose.

„Baimės atmosfera“

Baltarusiją kelis mėnesius buvo apėmę masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus.

Jo oponentai sako, kad rinkimai buvo suklastoti ir tikroji jų nugalėtoja yra politikos naujokė Sviatlana Cichanouskaja, kandidatavusi vietoj savo įkalinto vyro.

Baltarusijos saugumo pajėgos ėmėsi griežtų represijų prieš protestuotojus, sulaikė demonstrantų ir privertė opozicijos lyderius palikti šalį.

Anot M. Bachelet, ataskaita, kurioje aprašomi įvykiai nuo praėjusių metų gegužės iki gruodžio 20 dienos, patvirtina „daugybę plačiai paplitusių pažeidimų“ atvejų.

Koronvirusas Baltarusijoje
Foto: AP / Scanpix

Ji atkreipė dėmesį į „masinius savavališkus areštus ir sulaikymus“, taip pat į šimtus pranešimų apie kankinimą, priekabiavimą prie žurnalistų, aktyvistų ir opozicijos veikėjų bei jų bauginimą.

„Visi šie pažeidimai, padaryti nebijant bausmės, sukūrė baimės atmosferą“, – pažymėjo M. Bachelet.

Anot jos, Baltarusijos vyriausybė sureagavo į ataskaitą, pripažinusi, kad preliminarių tyrimų institucijos yra gavusios 4 644 skundus dėl fizinės jėgos panaudojimo.

Vis tik, nurodė ji, vyriausybė pranešė, jog daugiau kaip 1 050 šių skundų buvo atmesti, taip pat nepatikslino, ar buvo atlikta kokių nors tyrimų dėl įtarimų, kad saugumo pajėgos pasitelkia perteklinę jėgą.

„Mūsų žiniomis, nė vienas iš šimtų skundų dėl kankinimo ir netinkamo elgesio... nepaskatino iškelti baudžiamąją bylą iki mūsų galutinio termino – gruodžio 20 dienos“, – sakė JT komisarė.

Nuo to laiko padėtis šalyje dar labiau pablogėjo.

M. Bachelet išreiškė itin didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kad „šiuo metu rengiamos teisės aktų pataisos leistų griežčiau bausti už dalyvavimą taikiose demonstracijose“.

„Šalies ateities dėlei būtina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir kuo platesnei pilietinei erdvei“, – pabrėžė M. Bachelet.

„Visi asmenys, kurie buvo sulaikyti už taikų naudojimąsi savo teisėmis, turėtų būti paleisti“, – nurodė komisarė, taip pat reikalaudama „nedelsiant nutraukti pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos darbuotojų bauginimo ir priekabiavimo politiką“.

M. Bachelet taip pat paragino „nuodugniai, veiksmingai, patikimai ir skaidriai ištirti“ visus įtariamus pažeidimus.

Jos pristatytoje ataskaitoje Minskas raginamas imtis reikšmingų teisinių reformų, siekiant užtikrinti teisingą bylų nagrinėjimą ir teisėjų nepriklausomumą.

M. Bachelet pabrėžė, kad jos biuras yra pasirengęs bendradarbiauti su baltarusių valdžia, siekdamas „palengvinti reikšmingus pokyčius“.