Maždaug penktadalis šalies gyventojų – 1,4 mln. iš 7 mln. – jau gavo bent vieną pasirinktos vakcinos dozę. Dvi dozes jau gavo maždaug 500 tūkst.
Remiantis Serbijos masinio vakcinavimo planu, šalies pareigūnai pritarė keturių rūšių injekcijoms: „Pfizer-BioNTech“, Oksfordo „Astrazeneca“, Kinijos „Sinopharm“ ir Rusijos „Sputnik V“.
Dvi paskutinės vakcinos kol kas oficialiai nepatvirtintos Europos Sąjungos, kurios nare Serbija norėtų tapti, tačiau šalies valdžia tikina, kad „skiepai neturėtų tapti geopolitiniu klausimu, nes tai sveikatos priežiūros problema“.
Taigi, Serbijos piliečiai gali patys pasirinkti bet kurią iš keturių vakcinos alternatyvų. Taip pat gali konkretaus pageidavimo ir nepareikšti, tokiu atveju paskiepijami greičiau tuo metu turima vakcina.
„Nusprendėme, kad, jeigu tik įmanoma, turime paskubėti“, – per interviu „Euronews“ sakė Serbijos ministrė pirmininkė Ana Brnabic.
„Nuo pat pradžių buvome aktyviai įsitraukę į visus su vakcinomis susijusius procesus. Per Europos Sąjungos Komisiją vakcinos kūrimui skyrėme 2,1 mln. eurų. Nuo pat pradžių aktyviai dalyvavome Pasaulio sveikatos organizacijos parengtoje COVAX schemoje. Be to, pamanėme, kad būtų išmintinga pradėti dvišales derybas su visais vakcinos gamintojais ir taip pasirūpinti, kad mūsų piliečiai galėtų nuo greičiau pasiskiepyti“, – pabrėžia premjerė.
„Mes buvome viena iš penkių valstybių, kurios pirmosios pasirašė sutartį su „Pfizer/BioNtech“. Taip pat pasirašėme ir su „Sputnik V“ bei kinų „Sinopharm“. Tapome antrąja Europos valstybe, kuriai po Jungtinės Karalystės buvo pristatyta pirmoji „Pfizer vakcinos siunta“, – pridūrė Serbijos ministrė pirmininkė.
Paklausta dėl nuogąstavimų, susijusių su kinų ir rusų vakcinos saugumu, nes Serbijos pareigūnai joms pritarė dar prieš reikiamiems dokumentams pasiekiant Europos Sąjungą, politikė paaiškino, kad „Serbija gavo vakcinų mėginių, kurie buvo patikrinti, ir skubos tvarka patvirtinti“.
Kol kas Europos Sąjungoje dar nepritarta nei Kinijos, nei Rusijos vakcinai, tačiau tai padarė valstybė narė Vengrija.
„Manau, kad Serbija buvo viena iš nedaugelio šalių, kurios į vakcinų įsigijimą ir platinimą žiūri kaip į sveikatos priežiūros, o ne politinį klausimą. Štai kodėl mums taip sekasi“, – džiaugiasi premjerė.
Žvelgiant į vakcinacijos rodiklius, Serbija Europoje yra antroje vietoje po Jungtinės Karalystės. Didelį vakcinacijos tempą 7 mln. gyventojų turinti Serbija pasiekia todėl, kad be vakarietiškų vakcinų naudoja ir rusišką be kinišką.
Čia svarbų vaidmenį vaidina tai, kad vadovybė Belgrade palaiko gerus santykius su Maskva ir Pekinu. Todėl pirmiausiai iš Kinijos jai pavyko santykinai greitai pasirūpinti dideliais vakcinos kiekiais. „Mes dieną ir naktį nieko kito nedirbome“, – interviu vokiečių portalui „bild.de“ sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius.
Daugiausiai šalyje suleista kiniškos vakcinos „Sinopharm“, kuri ES nėra registruota. A. Vučičius nenorėjo komentuoti kritikos dėl žmogaus teisių padėties abiejose autokratiškai valdomose šalyse.
„Mes turime rūpintis pačiais savimi, mūsų pačių žmonėmis“, – sakė jis ir pridūrė, kad į kitų šalių vidaus reikalus iš esmės nesikiša.
