Per ceremoniją parlamente, kur vis dar matomos lygiai prieš 40 metų paleistų kulkų žymės, Ispanijos karalius Felipe VI gyrė tuos, kas padėjo sustabdyti pučą ir galiausiai nulėmė „demokratijos triumfą“.

„Lygiai prieš 40 metų Ispanija patyrė nepaprastai rimtą ataką prieš jos demokratinę sistemą“, – parlamentui pasakė karalius. Jis gyrė savo tėvo įsikišimą per tą krizę, kilusią, kai jam pačiam buvo tik 13 metų.

2014-aisiais sosto atsisakęs Juanas Carlosas ceremonijoje nedalyvavo, nors jo vaidmuo sustabdant perversmą buvo svarbiausias. Pernai jis išvyko gyventi į užsienį, kilus klausimams dėl jo turto kilmės.

Daugelis ispanų dar labai gerai prisimena tą šaltą 1981 metų vasario 23-iosios popietę, kai maždaug 200 1975-aisiais mirusiam diktatoriui Francisco Franco ištikimų Civilinės gvardijos karininkų įsiveržė į parlamentą ir ėmė šaudyti virš galvų parlamentarams, ketinusiems balsuoti dėl naujos vyriausybės.

Tačiau planas žlugo dėl ryžtingų Juano Carloso veiksmų. Vilkėdamas vyriausiojo pajėgų vado uniformą karalius per televiziją paragino ginkluotąsias pajėgas neremti perversmo ir gerbti neseniai priimtą konstituciją.

Maištininkai vasario 24-osios vidurdienį pasidavė ir paleido įkaitais laikytus parlamentarus.

„Karalius Juanas Carlosas I prisiėmė savo atsakomybę ir pareigą konstitucijai... Jo tvirtumas ir autoritetas buvo lemiami demokratijos apgynimui ir triumfui, – sakė Felipe VI. – Tą vakarą taip pat buvau to istorinio įvykio liudininkas, nors dar buvau vaikas, ir suvokiau didžiulę, neapskaičiuojamą laisvės Ispanijos žmonėms vertę.“

Dienraštis „El Mundo“ redaktoriaus skiltyje rašė, kad Juano Carloso nedalyvavimas ceremonijoje „dėl jo paties peiktinų klaidų neturėtų sumenkinti to puikaus jo suvaidinto vaidmens“.

„Jis sustabdė perversmą, o demokratija taip sustiprėjo, kad [dabar] yra viena geriausių Vakaruose“, – pažymėjo laikraštis.