Tokį pareiškimą jis padarė per susitikimą su užsienio kariniais atašė Gynybos ministerijoje Minske.
„Pranešta, kad tuo atveju, jei Vakarų šalys tęs savo įtampos eskalavimo politiką, Baltarusija pasilieka teisę 2021 metais žengti virtinę papildomų veiksmų nacionalinio saugumo srityje“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė ministerijos atstovai.
Jų pareiškime teigiama, jog pernai „tarptautinio karinio bendradarbiavimo būklei padarė įtakos pandemija ir kai kurių valstybių nepagarbus požiūris į Baltarusijos liaudies valios išraišką“.
Baltarusijoje jau daugiau kaip pusę metų tęsiasi masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.
Minsko režimas ėmė malšinti demonstracijas, naudodami gumines kulkas, ašarines dujas ir vandens patrankas. Šie saugumo pajėgų veiksmai pareikalavo kelių žmonių gyvybių. Tūkstančiai žmonių atsidūrė už grotų, o dar šimtai teigia, jog sulaikymo vietose buvo kankinami.
Europos Sąjunga pasmerkė susidorojimą su protestuotojais ir paskelbė sankcijų A. Lukašenkai bei jo sąjungininkams.
„Reakcija į Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus buvo politizuota ir nebuvo nukreipta į gerų kaimyniškų santykių plėtrą. Dabartinė padėtis (išorinių ir vidinių grėsmių saugumui visuma) reikalauja iš naujo įvertinti karinę ir politinę situaciją“, – pabrėžiama Gynybos ministerijos pareiškime.
Per susitikimą A. Voinovas paminėjo „destabilizuojamą“ NATO veiklą Europoje: oro erdvės gynybos sistemų dislokavimą, pasiruošiamą dislokuoti Lenkijoje iki 20 tūkst. JAV karių, aktyvesnę žvalgybinę veiklą, dažnesnius bombonešių skrydžius ir karines pratybas „Defender Europe 2020“.
„Išdėstyta Baltarusijos Respublikos pozicija dėl būtinybės imtis konkrečių ir neatidėliotinų veiksmų dėl grįžimo į konstruktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo vėžes, siekiant sustiprinti tarptautinį ir regioninį saugumą, taip pat [pasiūlytos] konkrečios priemonės jiems įgyvendinti“, – nurodoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Per susitikimą kariniams atašė buvo pranešta, kad šiuo metu Minskas aktyviai tiria galimybę pasitelkti savo taikos palaikymo pajėgumus. Kaip pavyzdys pateiktas bendravimas su Italija.
„Esame pasirengę plėsti bendradarbiavimą šioje srityje ir laukiame jūsų pasiūlymų“, – pažymėjo A. Voinovas.
Be to, atašė buvo informuoti apie baltarusių kariuomenės veiklą 2020 metais. Šiemet pagrindinis dėmesys bus skiriamas bendriems mokymams su Rusija „Zapad 2021“.
Lukašenka vyksta pas Putiną
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį surengs derybas pietiniame kurortiniame Sočio mieste su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka, pranešė Kremlius.
Pranešime sakoma, kad prezidentas planuoja aptarti abiejų šalių integracijos pagal Sąjunginės valstybės programą klausimus, taip pat ekonomikos ir prekybos bei energetikos projektus.
Minskas savo ruožtu pranešė, kad abiejų šalių lyderiais išsamiai aptars įvairius dvišalių santykių plėtros klausimus, bendrą atsaką į kylančius iššūkius, įskaitant saugumo sritį, taip pat integruotų sistemų bendradarbiavimą.
Be to, A. Lukašenka ir V. Putinas „apsikeis nuomonėmis užsienio politikos klausimais“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatmetė, kad gali būti aptartas vieno iš baltarusių opozicijos lyderių Viktaro Babarykos, baudžiamasis persekiojimas. Praeitą savaitę prasidėjo šio veikėjo, siekusio balotiruotis per pernai rugpjūtį vykusius prezidento rinkimus, teismas, Baltarusijos valstybės saugumo komitetui (KGB) kaltinant V. Babaryką dėl kyšių priėmimo itin stambiu mastu ir nusikalstamais būdais įgytų lėšų legalizavimo, kai jis vadovavo Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ banko padaliniui Baltarusijoje – „Belgazprombank“.
D. Peskovas pareiškė, kad Maskva į V. Babarykos bylą nesikiš.
Jis taip pat kėlė prielaidą, kad A. Lukašenka informuos V. Putiną, apie neseniai Baltarusijoje surengto Liaudies susirinkimo, kurį opozicija vadina farsu, rezultatus.
Baltarusijoje jau ilgiau kaip pusę metų tęsiasi masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais, o Europos Sąjunga paskelbė sankcijų A. Lukašenkai ir jo režimo nariams.
Kremliaus atstovas prognozavo, kad lyderių derybos truks ilgai. D. Peskovas pridūrė, kad spaudos konferencijos po šio susitikimo rengti neplanuojama, bet galbūt bus paskelbtas koks nors bendras pareiškimas.
Artėjant šiam susitikimui žiniasklaida paskelbė pranešimų, kad A. Lukašenka ir V. Putinas gali tartis dėl naujos Rusijos 3 mlrd. dolerių (2,48 mlrd. eurų) paskolos Minskui. Pats A. Lukašenka šią informaciją neigė.
Baltarusijos lyderis taip pat pranešė per vizitą Rusijoje planuojąs susitikti su šios šalies Saugumo tarybos pirmininko pavaduotoju ekspremjeru Dmitrijumi Medvedevu.
A. Lukašenka į Rusiją atvyko dar penktadienį.
Tuo metu Rusijos premjeras Michailas Mišustinas ir Baltarusijos vyriausybės vadovas Ramanas Haloučenka šeštadienį aptarė, kaip bus įgyvendinamas ankstesnę dieną pasirašytas dvišalis susitarimas dėl baltarusiškų naftos produktų pervežimo ir krovos eksportui per Rusijos jūrų uostus.
A. Lukašenka pernai rudenį grasino, jog jo šalis atsisakys naudotis Klaipėdos uostu eksportui, per kurį daugiausiai išvežamos kalio trąšos ir naftos produktų, dėl Lietuvos aktyviai teikiamos paramos Baltarusijos opozicijai.