Šeštadienį Pranciškus maždaug valandą kalbėjosi su Vengrijoje gimusia poete Edith Bruck, o Vatikanas sakė, kad jų pokalbis „išryškino atminties vertę ir pačių vyriausiųjų vaidmenį ją puoselėjant ir perduodant patiems jauniausiesiems“.

„Tuo metu, kai daugybėje pasaulio vietų atgimsta neonacizmas, antisemitizmas ir kitoks fanatizmas, popiežiaus Pranciškaus moralinis vientisumas ir istorijos pojūtis nustato standartą kitiems tikėjimo, politiniams ir bendruomenės lyderiams“, – savo pranešime sakė Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas S. Lauderis.

88-erių E. Bruck daug metų gyvena Romoje ir dabar yra Italijos pilietė.

Ji visą savo gyvenimą pasakoja apie žiaurumus, įvykdytus per Holokaustą, kai nacistinė Vokietija sistemingai sunaikino maždaug šešis milijonus žydų ir šimtus tūkstančių kitoms grupėms priklausančių žmonių.

Ji prisiminė paskutinius dviejų kalinių žodžius Bergeno-Belseno koncentracijos stovykloje, kur 1939–1945 metais buvo nužudyti ar mirė 52 000 žmonių.

„Pasakok šią istoriją, – jie raginę moterį. – Jie tavimi nepatikės, bet jei išgyvensi, pasakok šią istoriją, pasakok ir už mus!“

Vatikanas nurodė, kad popiežius ir E. Bruck taip pat kalbėjo apie „šviesos akimirkas, kurios praskaidrino pragarišką lagerių patirtį, ir baimes bei viltis, apibrėžiančias mūsų pačių erą“.

Vatikano valdžia pernai istorikams atvėrė popiežiaus Pijaus XII, Šventajam sostui vadovavusio 1939–1958 metais, archyvus.

Pijus XII buvo dešimtmečių ginčų ir diskusijų, kodėl jis niekada nekalbėjo apie šešių milijonų žydų nužudymą nacių koncentracijos stovyklose visoje Europoje, objektas.

„Bažnyčia nebijo istorijos“, – paskelbė popiežius Pranciškus, 2019 metais priimdamas sprendimą dėl archyvų atvėrimo.