Mažas ir vidutines pajamas turinčiose šalyse, tokiose kaip Indija ir Egiptas, vieną suleistą vakcinos dozę atitinka 23, suleidžiamos turtingiausiose valstybėse, skelbia news.sky.com.
Remiantis „Our World in Data“, vasario mėnesio pradžioje visame pasaulyje buvo panaudota daugiau nei 151 mln. dozių. 65 proc. šio kiekio savo gyventojams suleido Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė (JK) ir Kinija.
Išeitų, kad daugelyje pasaulio šalių nebuvo suleista nė vienos vakcinos dozės, o dideles pajamas gaunančios valstybės toliau veržiasi į priekį vakcinacijos srityje.
Mokslininkai paskaičiavo, kad kiekvienoje šalyje reikia paskiepyti maždaug 60–70 proc. gyventojų, norint pasiekti populiacijos imunitetą, kai netiesioginė apsauga nuo COVID-19 sukuriama įgijus atsparumą, šiuo atveju – naudojant vakciną.
JK ir JAV koronavirusas nusinešė nemažai gyvybių, todėl šiose šalyse gyventojai skiepijami, ko gero, sparčiausiai viso pasaulio mastu. Visgi tai nėra standartas. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Izraelyje ir Seišeliuose, skiepijama daug gyventojų, nors mirtingumas nuo naujojo koronaviruso ir nėra toks aukštas.
Mirtingumas nuo COVID-19 Peru, Meksikoje, Brazilijoje ir Kolumbijoje daugiau nei du kartus viršija mirtingumą Izraelyje, tačiau šiose šalyse paskiepyta labai mažai žmonių arba visai nė vieno.
Kurios šalys užsakė pakankamai dozių visiems gyventojams?
Nors vakcinų kūrėjai raginami gaminti kaip įmanoma daugiau dozių, konkrečiu metu pasaulyje jų skaičius yra ribotas, ir iš karto vakcinų visiems neužteks. Vadovaujantis mokslo analitikos įmonės „Airfinity“ informacija, viso pasaulio šalys sutarė įsigyti beveik 10 mlrd. dozių, tačiau šis skaičius gali būti padidintas iki beveik 13 mlrd. Turtingesnės valstybės užsisakė nemažą dozių kiekį dar tada, kai vakcinos nebuvo patvirtintos.
Kanada įsigijo penkis kartus daugiau dozių, negu šalyje gyvena žmonių, o Izraelis neva sumokėjo brangiau nei kitos valstybės, kad įsigytų „Pfizer“ sukurtos vakcinos, kuri ir taip yra viena brangiausių.
Deja, bet daugeliui mažas ir vidutines pajamas turinčių šalių vakcinų dozių pavyko įsigyti tik per aljansus, tokius kaip Afrikos Sąjunga ir COVAX.
Vakcinų aljansai
COVAX, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Komisijos (EK) ir Prancūzijos pradėta visuotinė iniciatyva remia vakcinų kūrimą siekiant užtikrinti, kad visos šalys gautų sąžiningą veiksmingų vakcinų dozių kiekį.
COVAX pareiškė kiekvienai valstybei skirsianti dozių, kurių užteks paskiepyti iki 20 proc. gyventojų, vadinasi, dėl likusių dozių įsigijimo turės susitarti atskiros vyriausybės ar aljansai.
Remiantis „Affinity“ duomenimis, Afrikos Sąjunga, atstovaujanti 55 šalims, įsigijo 670 mln. dozių 1,25 mlrd. gyventojų. COVAX sudarė sutarčių dėl 2 mlrd. dozių, skirtų 190 šiai iniciatyvai priklausančių šalių, įsigijimo. Pusė šių dozių atiteks 92 skurdžiausioms valstybėms.
Vasario 3 d. paskelbtame dokumente COVAX nurodė, kad per pirmą ir antrą 2021 m. ketvirčius išplatins 320 mln. dozių iš 2 mlrd. Beveik aštuonios iš 10 šių dozių bus skirtos mažesnes ir vidutines pajamas turinčioms valstybėms. 75 skurdesnėse šalyse šio kiekio užteks paskiepyti 4 proc. gyventojų.
Skirtumai tarp turtingų ir skurdžių valstybių nėra naujiena, kalbant apie sveikatos apsaugą ir mediciną, tačiau dabar siaučia pandemija, todėl visiems išeis į naudą, jeigu bus paskiepyta kaip įmanoma daugiau žmonių.
Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų vakcinų nuo COVID-19 pristatymo aljanso narys Tianas Johnsonas sakė, kad, matant, jog tokios šalys kaip JK jau paskiepijo milijonus gyventojų, nors daugelis Afrikos valstybių apskritai negavo vakcinos, „apima pyktis ir įniršis“.
„Tokia situacija puikiai demonstruoja, kurios valstybės yra galingiausios. Be to, visa tai dvelkia neišmanymu, nes mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad strateginiu atžvilgiu geriausia būtų paskiepyti visus pažeidžiamus žmones, – sakė jis. – Sienos nebus uždarytos amžinai, todėl turime vakcinuoti visą pasaulį.“
T. Johnsonas teigė, jog tokios šalys kaip Pietų Afrikos Respublika (PAR), kur jis užima vyriausybės įsteigto COVID-19 komiteto patarėjo postą, privalo ieškoti būdų padėti vykdyti vakcinacijos programą.
„Nenorime gyventi tokiame pasaulyje, kur laukiame Kanados malonės. Kas nutinka su mūsų mokesčių mokėtojų pinigais? Turime pamiršti nuolatinį maldavimą“, – pridūrė T. Johnsonas.
COVAX daugiausia įsigijo „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos dozių, o turtingesnės valstybės nusprendė paįvairinti asortimentą ir labiau pirko pirmiausia patvirtintas vakcinas.
Nors daugelis dideles pajamas turinčių šalių sparčiai vykdo vakcinacijos programas, tarp jų irgi yra skirtumų. Vadovaujantis UBS ataskaita, tik 10 valstybių skiepija savo gyventojus pastoviu tempu, kad užtikrintų, jog šiais metais bus vakcinuotas trečdalis populiacijos. Šios valstybės yra: Seišeliai, Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), JK, JAV, Serbija, Malta, Vengrija, Šveicarija ir Singapūras.
Nemažai Afrikos šalių vakcinacijos programas turėtų pradėti vasario ir kovo mėnesiais, įskaitant Mozambiką, Angolą ir Keniją. Tuo pačiu metu skiepyti turėtų pradėti ir Pietų Amerikos valstybės, tokios kaip Kolumbija.
Tiesa, kai kurioms šalims teks palaukti kelerius metus, o kitos galbūt iš viso negaus vakcinos, rodo „Economist Intelligence Unit“ atliktos analizės rezultatai.
Ar Rusija ir Kinija taiko vakcinų diplomatiją?
Rusija ir Kinija sukūrė savo vakcinas nuo COVID-19 ir įtraukė dar vieną veiksnį į visuotinio vakcinų platinimo procesą – vakcinų diplomatiją.
„Economist Intelligence Unit“ pasaulinių prognozių direktorė Agathe Demarais sakė, kad rusai ir kinai savo vakcinas naudoja kaip „jauką“.
„Besivystančios šalys smarkiai piktinasi turtingesnėmis valstybėmis, ir Kinija bei Rusija pamėgins iš to išpešti naudos, – samprotavo ji. – Rusija ir Kinija sudarys vakcinų tiekimo sutartis su besivystančiomis šalimis ir naudos jas kaip svertą nacionaliniams interesams įgyvendinti, o vakcinų dozių gavusioms šalims bus sunku vėliau pasakyti ne.“
Dar viena problema yra ta, kad Kinijos vakcinos „Sinovac“ veiksmingumas siekia tik 50 proc., palyginti su kitomis, pavyzdžiui, „Pfizer“ ir „Moderna“, kurių veiksmingumas yra didesnis nei 90 proc.
Prognozuotoja pridūrė, kad Rusija ir Kinija kartu su savo vakcinomis siūlo atsiųsti darbuotojų ir pastatyti gamyklų, tačiau yra „didelė rizika, jog šios šalys per daug prižadės ir per mažai ištesės“.
ES dvigubina paramą COVAX
Europos Sąjunga penktadienį pažadėjo padvigubinti savo indėlį į pasaulinę vakcinacijos nuo koronaviruso programą COVAX iki 1 mlrd. eurų.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen per virtualų Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą paskelbė apie padidintą finansavimą iš bloko biudžeto ir pažadėjo išskirti papildomus 100 mln. eurų kovai su virusu Afrikoje paremti.
Apie tokį žingsnį pranešta, pasaulio galybėms siekiant padidinti paramą skurdesnėms šalims, skambant kaltinimams, kad turtingos valstybės kaupia vakcinas nuo koronaviruso ir nesidalina jomis su likusiu pasauliu.
JAV prezidentas Joe Bidenas ketino įsipareigoti skirti 4 mlrd. dolerių (3,3 mlrd. eurų) paramą COVAX per virtualų susitikimą su kitų labiausiai išsivysčiusių šalių lyderiais.
COVAX yra pasaulinis vakcinų nuo COVID-19 įsigijimo ir skirstymo projektas, skirtas paskiepyti bent labiausiai pažeidžiamus 20 proc. žmonių visose valstybėse. Ši iniciatyva leidžia skurdesnėms šalims neatsilikti nuo dešimčių turtingų valstybių, skubančių paskiepyti savo piliečius.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Financial Times“ pasiūlė Vakarų valstybėms dalintis 3–5 proc. savo vakcinų atsargų su Afrika.
Tuo metu Vokietija pažadėjo papildomai skirti 1,5 mlrd. eurų skiepijimo nuo COVID-19 neturtingose šalyse pastangoms, penktadienį pranešė finansų ministras Olafas Scholzas. Ši suma papildys ankstesnį indėlį – 600 mln. eurų.
„Šiandien norime aiškiai pareikšti: esame su neturtingesnėmis šalimis. Vokietija skirs dar 1,5 mlrd. eurų COVAXm, PSO ir kitiems“, – sakoma O. Scholzo pareiškime, paskelbtame po G-7 susitikimo.
„Vakcinos – vienintelis būdas išeiti iš pandemijos“, – pabrėžė jis.
Apie siekį sustiprinti vakcinavimo programas besivystančiose šalyse diskutuojama, nepaisant lėtos imunizavimo pradžios ES, dėl kurios blokas atsilieka nuo tokių valstybių kaip JAV, Jungtinė Karalystė ir Izraelis.
