Svarbios ataskaitos Kongresui, kuri turėjo būti pateikta praėjusį antradienį, laukiama penktadienį. Manoma, kad joje bus įtraukta tik nedidelė dalis su Rusija susijusių ūkio subjektų, pranešė šaltiniai, prašę neminėti jų pavardžių, nes politika nėra paskelbta.
„Nord Stream 2“ tapo ryškiu trinties šaltiniu transatlantiniuose santykiuose prezidento Donaldo Trumpo administracijos valdymo laikotarpiu, artėjant „Nord Stream-2“ projekto pabaigai. Dujotiekiu planuojama tiekti rusiškas dujas į Europos centrą.
D. Trumpo pareigūnai, kurių argumentams iš esmės pritarė prezidento Joe Bideno administracija, teigė, kad projektas, susiedamas žemyną glaudesniais saitais su Maskva, kelia grėsmę Europos saugumui.
Pasak šaltinių, susipažinusių su situacija, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas nenori nukreipti sankcijų į bendroves ar fizinius asmenis iš tokių šalių kaip Vokietija, tvirtindamas, kad yra daug svarbiau rasti diplomatinį sprendimą ir panaikinti susiskaldymą, atsiradusį dėl D. Trumpo „Amerika pirmiausia“ požiūrio į užsienio politiką.
Tokia santūri pozicija kursto nepasitenkinimą tarp kritikų, kurie tvirtina, kad JAV įstatymas reikalauja sankcijų prieš bet kokį užsienio subjektą, prisidėjusį prie dujotiekio statybų. Jie taip pat teigia, kad nors Jungtinės Valstijos galbūt ir siekia sušvelninti įtampą su Vokietija, šalis rizikuoja atitolinti kitas sąjungininkes, tokias kaip Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys.
Joe Bideno administracijai dirbant dar vos mėnesį, diskusijos dėl vamzdyno verčia ją laviruoti tarp noro išlaikyti spaudimą Rusijai ir pastangų kurti glaudesnius santykius su Vokietija, NATO sąjungininke. Vamzdyno statyboms artėjant prie pabaigos, amerikiečių laikas senka.
Anot dviejų su situacija susipažinusių šaltinių, nors D. Trumpo administracija taip pat vengė taikyti sankcijas Vokietijos subjektams, paskutinėmis savo valdymo savaitėmis ji ruošėsi tokiems veiksmams. Tarp galimų taikinių buvo Matthiasas Warnigas, „Nord Stream 2“ Vokietijos pusės vykdomasis direktorius ir buvęs Rytų Vokietijos slaptosios policijos „Stasi“ agentas, asmeniškai pažįstantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo bent 1991 metų, teigė šaltiniai.
Pasak šaltinių, D. Trumpo Nacionalinio saugumo taryba buvo parengusi detalų planą, kurio tikslas buvo galutinai sustabdyti projektą, ir vienintelė priežastis, nulėmusi, kodėl sankcijos prieš Vokietijos subjektus taip ir nebuvo įvestos, buvo ta, kad jiems pritrūko laiko.
Kiti du šaltiniai tvirtino, kad D. Trumpo administracijos planams pritrūko konkretumo ir kad jie taip niekad ir nebuvo peržengę diskusijų fazės.
„Ketinimas įvesti sankcijas didelio masto projektui keliant grėsmę Vokietijos ir kitų Europos šalių tikslams sudegina didžiulį politinį kapitalą, – sakė Danielis Friedas, buvęs ambasadorius, valstybės sekretoriaus padėjėjas ir Valstybės departamento sankcijų politikos koordinatorius, valdant demokratų bei respublikonų administracijoms. – Jie nesukėlė šios problemos. Neužsuko viso šio reikalo. Bet jie bando pataisyti padėtį taip, kad būtų atsižvelgta į visų interesus, o tai nėra lengva.“
Valstybės departamentas ketvirtadienį atsisakė komentuoti. Bet pareigūnai dar kartą pakartojo, kad J. Bidenas priešinasi „Nord Stream 2“ projektui.
„Prezidentas J. Bidenas aiškiai leido suprasti, kad „Nord Stream 2“ yra prastas sandoris, – vasario 16 dieną pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki. – Sandoris prastas, nes jis skaldo Europą, dėl jo Ukrainai ir Centrinei Europai iškyla Rusijos, Rusijos manipuliacijų grėsmė.“
Diskusijos dėl „Nord Stream 2“ projekto naująją administraciją užgriuvo jau pirmomis jos valdymo dienomis, nes pagal Kongreso reikalavimą ji turėjo pateikti ataskaitą iki vasario 16 dienos – šis terminas buvo praleistas, – joje turėjo būti detaliai išdėstyti su vamzdynu susiję subjektai, kuriems galėtų būti įvestos sankcijos.
Ataskaitoje, manoma, bus pateiktas nedidelis sąrašas Rusijos subjektų, kuriems greičiausiai gresia sankcijos. Kita subjektų grupė bus vertinama kaip saugi nuo sankcijų, nes jie traukiasi nuo darbo prie projekto.
Vokietijos pasiūlymai
Esminis dabar iškylantis klausimas – kas bus toliau. Vokietija ir toliau siekia išsaugoti projektą, ir vėl teikia pasiūlymus, kitados atmestus D. Trumpo, leisti dujoms tekėti vamzdynu, tuo pat metu ribojant įtaką, kurios įgautų Rusija dėl projekto. Bet priėmus tokį pasiūlymą, galėtų susidaryti įspūdis, kad Jungtinės Valstijos yra silpnos Rusijos klausimu ir kad jos nusileidžia šios reikalavimams.
Be to, tai galėtų reikšti, kad JAV iš esmės nusišalina nuo kitų JAV sąjungininkų, kurių lyderiai priešinasi dujotiekiui, ir tai gali sukelti priešišką reakciją iš respublikonų senatorių, tokių kaip Tedas Cruzas iš Teksaso valstijos, kuris yra buvusio prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas ir laikomas vienu iš tikėtinų respublikonų kandidatų į prezidentus 2024 metų rikimuose.
„Senatorius T. Cruzas tikisi, kad Joe Bideno administracija vykdys teisinius įpareigojimus įvesti sankcijas bet kuriam laivui, draudikui ar sertifikuotojui, dalyvaujantiems bet kokioje vamzdyno tiesimo veikloje, iš dalies dėl to, kad jis žino, jog Valstybės departamentas jau turi visą informaciją, kurios jiems reikia, kad būtų įvestos sankcijos, – teigė T. Cruzo spaudos atstovė Jessica Skaggs. – Jis yra pasirengęs pasinaudoti visomis savo turimomis Senato prerogatyvomis ir užtikrinti, kad jie įvykdytų šį reikalavimą.“
