Trečiadienį užsitikrinęs platų Senato palaikymą savo nacionalinės vienybės vyriausybei, buvęs Europos centrinio banko (ECB) pirmininkas, kaip prognozuojama, netrukus sulauks ir žemųjų Deputatų Rūmų paramos.
M. Draghi perima valdžią itin sunkiu laikotarpiu Italijai, kur COVID-19 pareikalavo beveik 100 tūkst. gyvybių ir pernai nulėmė rekordinį 8,9 proc. ekonomikos susitraukimą.
„Mano ilgame profesiniame gyvenime dar nebuvo tokių intensyvių emocijų ir tiek daug atsakomybės kupinų akimirkų“, – per savo inauguraciją sakydamas kalbą Senate pabrėžė 73 metų ekonomistas.
Aukštieji parlamento rūmai vėlai trečiadienį patvirtino naująją vyriausybę 262 balsais prieš 40; du deputatai per tą balsavimą susilaikė.
Atsižvelgiant į faktą, kad kone visos partijos palaiko M. Draghi, ketvirtadienio vakarą jis turėtų užsitikrinti žemųjų rūmų paramą panašia proporcija.
Naujasis premjeras pasižadėjo su koronaviruso epidemija kovoti „visomis priemonėmis“, pradedant nuo greitesnės vakcinavimo programos. Jis taip pat parengė ambicingą reformų planą, atitinkantį Europos Sąjungos lūkesčius.
Sudėtingos derybos
Blokas žada padėti Italijai atsigauti, išskyręs jai daugiau nei 200 mlrd. eurų vertės paskolų ir dotacijų 2021–2026 metams. Tačiau Briuselis tikisi, jog šalis mainais išspręs ilgalaikius struktūrinius klausimus.
M. Draghi žada pertvarkyti gremėzdišką Italijos biurokratiją, painią mokesčių kodeksą ir itin lėtą teisingumo sistemą, taip pat dėmesį skirti švietimui, užpildyti moterų užimtumo spragą ir kovoti su klimato kaita.
Buvusiam ECB vadovui prieš dvi savaites buvo netikėtai pasiūlyta imtis spręsti Italijos politinę krizę, subyrėjus ankstesnei Giuseppe Conte centro kairiajai vyriausybei.
M. Draghi, pramintas „Supermarijumi“ dėl savo vaidmens gelbstint eurą, kai jis dirbo ECB, sulaukė netikėtai plataus politinio palaikymo, įskaitant kraštutinius dešinės euroskeptiškos partiją „Lyga“, vadovaujamą Matteo Salvini.
„Aš ir Lyga visiškai pasitikime jūsų vyriausybe“, – per debatus Senate pareiškė M. Salvini, M. Draghi perspėjus, jog palaikant jį tektų pritarti ir gilesnei Italijos integracijai į ES, taip pat pozicijai, kad šaliai neįmanoma atsisakyti bendros valiutos – euro.