Visi užkulisiniai valdžios atstovų pokalbiai žaibiškai patenka į žiniasklaidą, tinklaraščius arba anoniminius platformos „Telegram“ kanalus, rašo Delfi.ru.
Kartais net susidaro įspūdis, kad nuolatinis faktų viešinimas – tai ne kas kita, kaip V. Zelenskio ir jo bendražygių komunikacijos politikos elementas.
Visgi vasario pradžioje kažkas pradėjo keistis. Tarkim, žinia apie sankcijas Tarasui Kozakui – deputatui iš prorusiškos partijos „Opozicinė platforma – už gyvenimą“, vasario 2 d. įvestas Nacionalinio saugumo tarybos sprendimu, trenkė it perkūnas iš giedro dangaus. Jai pasirengti nepadėjo žiniasklaida. Tylėjo net sunkiausiai susivaldantys deputatai iš V. Zelenskio partijos.
Tikėtina, kad ir T. Kozako partijos narius ši naujiena užklupo netikėtai: kitaip ar būtų taip nervingai ir chaotiškai į ją reagavęs prorusiškas blokas parlamente. Vienas iš „Opozicinės platformos...“ lyderių, pakilęs į Aukščiausiosios Rados tribūną, šaukė apie „žaliąjį fašizmą“, kvietė: „Pakilk, šalie didi“. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimiausiu ukrainiečių politiku laikomas Viktoras Medvedčukas stovėjo perbalęs kaip drobė. Skambėjo raginimai paskelbti apkaltą, bet tokiam žingsniui nepakako „Opozicinės platformos...“ turimų balsų. Dar buvo siūloma išeiti protestuoti į gatves. Tik po viso šito buvo pamėginta apskųsti Nacionalinio saugumo tarybos sprendimą teisme.
Tad kas gi iš tiesų įvyko? Kalbant ypač supaprastintai – taip, kaip informacija pasiekė mases, – V. Zelenskis išjungė tris televizijos kanalus. O kalbant konkrečiai ir tiksliai, Nacionalinio saugumo taryba, kuriai vadovauja Ukrainos prezidentas, nusprendė paskelbti asmenines ekonomines sankcijas, kurių objektu tapo pirmiau paminėtas T. Kozakas ir visa, kas jam priklauso, įskaitant tris televizijos kanalus – „NewsOne“, 112 ir ZIK.
Kas toks yra Tarasas Kozakas?
Palyginti neseniai T. Kozakas dar tikrai nebuvo vienas iš žinomiausių Ukrainos politikų. Vis dėlto jo biografijoje galima rasti gana įdomų faktą: paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje jis ėjo Lvovo mokesčių administracijos vadovo pavaduotojo pareigas, o institucijai tais metais vadovavo Sergejus Medvedčukas – minėto Viktoro Medvedčuko brolis.
V. Medvedčukas anksčiau vadovavo Leonido Kučmos administracijai, o Petro Porošenkos prezidentavimo laikais tarpininkavo derybose su Rusijos Federacija.
Dabar jis – vienas iš prorusiškos parlamento partijos „Opozicinė platforma...“ lyderių. O T. Kozakas yra savotiškas patikėtinis – žmogus, kuriam užrašomi nemenki turto objektai, įskaitant ir žiniasklaidos priemones.
Veikimo struktūra kažkuo primena mafijos klanų modelį: eilinis, mažai kam žinomas „verslininkas“ valdo resursus, de facto priklausančius asmenims, kurių pavardės neturėtų figūruoti tam tikruose dokumentuose. Kitados Janukovyčių šeimai lygiai taip pat pasitarnavo Aleksejus Kurčenka – jaunas pilietis, ganėtinai sparčiai ėmęs augintis ekonominį svorį, nors nebuvo nei kokių nors prielaidų, nei startinio kapitalo, būtino norint atlikti tokį šuolį. Ukrainoje ši schema žinoma gana gerai, todėl nenuostabu, kad daugelis „NewsOne“, 112 ir ZIK vadina V. Medvedčuko televizijos kanalais, nors de jure jie priklauso būtent T. Kozakui.
Ar sprendimas dėl sankcijų buvo spontaniškas?
Informacine prasme – taip. Nevalia pamiršti, kad rusiškos propagandos ribojimo Ukrainoje programa vykdoma nuo 2014-ųjų. Jau tada buvo pristabdytos programų transliacijos iš Rusijos, o 2017-aisiais priimtas sprendimas užblokuoti rusiškus socialinius tinklus (tokius kaip „Odnoklassniki“, „VKontakte“) ir kai kurias internetines tarnybas.
Apie tai, kad būtina nutraukti „V. Medvedčuko kanalų“ transliavimą, buvo kalbama dar P. Porošenkos laikais. Dar 2018-aisiais paruošta įstatyminė bazė, kuria, tiesą sakant, 2021-ųjų vasarį ir pasinaudojo Nacionalinio saugumo taryba.
Kodėl sankcijos paskelbtos būtent dabar?
Remiantis oficialia versija, Ukrainos saugumo tarnyba pateikė Nacionalinio saugumo tarybai įrodymus, kad T. Kozakas yra susijęs su terorizmo (turimi omenyje nepriklausomomis pasiskelbusių Luhansko ir Donecko liaudies respublikų režimai) finansavimu. Šis faktas ir tapo sankcijų įvedimo pagrindu.
Vis dėlto remiantis Saugumo tarnybos sekretoriaus Aleksejaus Danilovo – patyrusio tarnautojo, kokių sunku surasti V. Zelenskio komandoje, paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio viduryje vadovavusio Luhansko sričiai, – žodžiais, sprendimas buvo ruošiamas aštuonis mėnesius.
Neoficialių versijų – net keletas.
Pirmosios propaguotojai akcentuoja V. Zelenskio reitingų kritimą. Kaip rodo paskutinių socialinių apklausų rezultatai, V. Zelenskio populiarumas tik šiek tiek viršija 20 proc. „V. Medvedčuko kanalais“ prezidentas buvo aktyviai kritikuojamas iš prorusiškos perspektyvos, taigi, jie netiesiogiai mažino šalies pietryčiuose gyvenančių rusakalbių piliečių lojalumą.
Visgi minėtieji kanalai toli gražu nėra vieninteliai prezidentą kritikuojantys žiniasklaidos šaltiniai šalyje. Aišku, jei kalbėtume apie patriotiškai nusiteikusio elektorato didinimą, reikėtų pasakyti, kad V. Zelenskis įgijo pranašumų: net P. Porošenkos aplinkoje Nacionalinio saugumo tarybos sprendimas dėl T. Kozako buvo sutiktas su santūriu pritarimu.
Pasak antrosios versijos sumanytojų, V. Medvedčuką išdavė sąjungininkai. „Opozicinė platforma...“ – toli gražu ne monolitas. V. Rabinovičiaus ir V. Medvedčuko grupė turi atsvarą – Jurijaus Boiko ir Sergejaus Liovočkino grupę. Pastarieji yra įtakingi prorusiškos pakraipos politikai, žinomi dar nuo V. Janukovyčiaus laikų.
Jiems oponentų žiniasklaidos imperijos griūtis yra labai paranki. J. Boiko ir S. Liovočkinas turi savą vertingą turtą – televizijos kanalą „Inter“ ir jis yra vienas populiariausių ir seniausiai transliuojamų šalyje. Kitaip nei „NewsOne“, 112 ir ZIK, kanalas „Inter“ laikosi palyginti neutralios informacinės politikos: juo, aišku, rodomi sovietiniai filmai ir Rusijos estrados žvaigždžių koncertai, bet niekada nekalbama apie „pilietinį“ karą Donbase.
Dabar, kai „V. Medvedčuko trejetas“ atjungtas, J. Boiko – šiuo metu pats populiariausias prorusiškoms jėgoms atstovaujantis kandidatas – įgijo teisę į informacijos, skirtos prorusiškajam elektoratui, monopoliją. Kodėl V. Zelenskiui tai galėtų būti palanku? Kalbant hipotetiškai, J. Boiko ir S. Liovočkino grupė gali padėti balsais parlamente, jei to labai prireiktų.
Trečioji versija labiausiai primena sąmokslo teoriją. Jos platintojai teigia, kad žalią šviesą sankcijoms uždegė pats Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas: jis esą atvirai kalbėjo apie Rusijos grėsmę. Didžiojo septyneto atstovai iš tiesų palaikė Kijevo ketinimą kovoti su dezinformacija, tik tai dar anaiptol nereiškia, kad sankcijas prieš T. Kozaką inicijavo Vakarai.
Vertinant iš užsienio politikos perspektyvos, esama tik parankaus precedento: po to, kai Jungtinėse Valstijose buvo užblokuota D. Trumpo prieiga prie socialinių tinklų, „V. Medvedčuko kanalų“ išjungimas nebeatrodo kaip kažkas neįtikėtino.
Kuo konkrečiai kaltinamas T. Kozakas?
Jis kaltinamas terorizmo finansavimu, taip pat verslo reikalais su okupuotomis teritorijomis. Už ten vykdomas operacijas gauti pinigai, kaip skelbiama, buvo panaudoti trims televizijos kanalams palaikyti. Detalės vis dėlto nutylimos: aiškinama, kad specialiosios tarnybos kol kas turi teisę neatskleisti kortų.
Kad ir kaip būtų, šitaip tęsis tik gana trumpą laiką. Saugumo tarnybos sekretorius A. Danilovas pridūrė, kad sankcijos bus paskelbtos dar keliems deputatams, taip pat kad laukia baudžiamosios bylos. Vis dėlto tie, kurie kritikuoja V. Zelenskį ir Nacionalinio saugumo tarybą, tebeturi kozirį: sankcijos paskelbtos, bet kaltinimai dar niekaip oficialiai nepagrįsti.
Ar galimos problemos dėl žodžio laisvės?
„NewsOne“, 112 ir ZIK nėra vienintelės prorusišką turinį transliuojančios žiniasklaidos priemonės Ukrainoje. Yra dar ir minėtasis „Inter“, kanalas „Naš“ ir internetinis leidinys strana.ua. Visgi net šioje kohortoje „V. Medvedčuko trejetas“ ganėtinai išsiskyrė: čia žurnalistai darbavosi rusiškų propagandinių kanalų, tokių kaip „Rossija 24“, stiliumi, nuolatos pranešdavo apie valdymą iš išorės, demaskavo jo agentus, vadinamuosius sorošistus (nevyriausybinių organizacijų atstovams duota niekinanti pravardė), kalbėjo apie „pilietinį karą Donbase“, įžeidinėjo žuvusiuosius per Maidaną, kurstė neapykantą kalbos klausimą keliantiems žmonėms.
Dar verta paminėti, kad tų kanalų darbuotojai gaudavo ypač aukštus atlyginimus.
Darbas kanaluose „NewsOne“, 112 ir ZIK – tai tam tikra prasme sutartis su velniu, tikimybė, kad tapsi gerai mokamu propagandistu, kuriam nepaspaus rankos joks žurnalistas profesionalas. Ukrainos žiniasklaidai atstovaujanti bendruomenė nesiėmė svarstyti „V. Medvedčuko kanalų“ užblokavimo reikalo: diskusijų tema tapo tik vienas klausimas – ar galima samdyti propagandiniuose kanaluose dirbusius žmones.
„Atkakliai brukamas melas sukelia priešiškumą, kenkia visuomenei ir neturi nieko bendro su žurnalistika. Sankcijų vadinamųjų V. Medvedčuko kanalų savininkui paskelbimą laikome adekvačiu žingsniu kovojant su dezinformacija“, – nurodoma pranešime, vasario 6 d. pasirašytame kelių pagrindiniams šalies žiniasklaidos šaltiniams ir visuomeninėms organizacijoms vadovaujančių asmenų.
Kategoriškai Nacionalinio saugumo tarybos sprendimą sukritikavo tik Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos vadovas Sergejus Tomilenka. Verta priminti, kad Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga yra savotiškas reliktas, iš valstybės biudžeto finansuojama „kūrėjų sąjunga“.
Tikra tiesa, kad net dabar, kai Ukraina jau tris dešimtmečius kaip nepriklausoma, šalyje veikia sovietmečio epochos profilio organizacijos, tokios kaip Rašytojų sąjunga arba Kompozitorių sąjunga. Nepaisant įsteigtų nepriklausomų žurnalistų profsąjungų darbo, Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga vis dar figūruoja. Dauguma jos narių – buvę sovietinių rajoninių laikraščių redakcijų darbuotojai ir tie, kurie į sąjungą įstojo norėdami išsirūpinti nemokamą Šengeno vizą tais laikais, kai dar nebuvo įvestas bevizis režimas.
Dar galima pasakyti, kad Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga priklauso Tarptautinei žurnalistų federacijai, ir pastaroji, veikiausiai pasikliovusi būtent S. Tomilenkos, o ne žiniasklaidos atstovų bendruomenės nuomone, pasmerkė „V. Medvedčuko kanalų“ užblokavimą.
Ar V. Zelenskis tapo ukrainiečių nacionalistu?
Po pakankamą atgarsį sukėlusio Nacionalinio saugumo tarybos sprendimo V. Zelenskis paviešino vaizdo kreipimąsi, kuriame rusų kalba pažėrė aršios kritikos prorusiškoms jėgoms, priminė, kad Donbase kariaujama su Rusijos Federacijos piliečiais, ir pareiškė, kad verslo santykiai su teroristinėmis struktūromis – LLR ir DLR – netoleruotini.
Sau būdinga humoristine maniera jis sureagavo į kaltinimą fašizmu ir tarsi pasišaipė iš P. Porošenkos, nesugebėjusio užblokuoti propagandinių kanalų. Tai, kad priešus „ta puse“ pratęs vadinti V. Zelenskis paskutinį pasisakymą užbaigė žodžiais „Šlovė Ukrainai!“, galbūt ir galim laikyti akivaizdžiu žingsniu į dešinę.
Socialiniuose tinkluose tuojau buvo pradėta juokauti, kad besibaigiant kadencijai prezidentas ims žarstytis P. Porošenkai būdingais lozungais. V. Zelenskis pateko į tokią situaciją, kurioje anksčiau teko pabuvoti visiems be išimties nepriklausomos Ukrainos prezidentams: Maskva rimtai nevertina ukrainiečių suvereniteto, todėl apie kokį nors lygiateisį dialogą negali būti nė kalbos – jei Kijevas nesutiks su Kremliaus diktuojamomis sąlygomis, Ukrainos lyderis bus imtas vadinti Ivano Mazepos, Stepano Banderos ar kito panašaus lyderio sekėju.
Ukrainos prezidentas veikiausiai buvo įsitikinęs, kad sugebės žvelgdamas V. Putinui į akis kažką įrodyti. Deja, kaip paaiškėjo po pastarojo trišalės kontaktinės grupės Donbaso klausimams spręsti pasitarimo, į jokius kompromisus eiti neketinama ir jokių nuolaidų Rusija nedarys. Net atvirkščiai – juk situacija Donbase pastaruoju metu paaštrėjo: dažnėja apšaudymai, didėja Ukrainos pajėgų nuostoliai.
Matydamas dabartinę padėtį, V. Zelenskis, dar 2019-aisiais sakęs, kad reikia tiesiog nustoti šaudyti, ėmė kalbėti kiek griežčiau ir netgi smogė Ukrainoje veikiantiems propagandiniams kanalams. Ar šiuos veiksmus bus galima vadinti sisteminiais, netrukus pamatysime – juk laukia Nacionalinio saugumo tarybos sprendimo peržiūra Aukščiausiajame Teisme, taip pat A. Danilovo anonsuotos baudžiamosios bylos prieš T. Kozaką.
