Islandas Johnas Snorri, čilietis Juanas Pablo Mohras ir pakistanietis Muhammadas Ali Sadpara vasario 5 dieną prarado ryšį su bazine stovykla. Paskui buvo surengta plataus masto gelbėjimo operacija, dalyvaujant kariniams sraigtasparniams ir lėktuvams.
„Visi orų ekspertai, alpinistai ir Pakistano armijos ekspertai priėjo išvadą, kad žmogus negali tiek ilgai likti gyvas esant tokiems atšiauriems orams. Štai kodėl skelbiame, kad jų nebėra“, – pažymėjo Gilgito–Baltistano regiono, kuriam priklauso K2, turizmo ministras Raja Nasiras Ali Khanas.
Anot jo, dingusiųjų kūnų bus ieškoma ir toliau.
„Mano šeima neteko gero tėvo, o pakistaniečių tauta – puikaus, drąsaus ir patyrusio alpinisto“, – komentuodamas šią žinią žurnalistams sakė M. A. Sadparos sūnus Sajidas Ali Sadpara.
Naujausios alpinistų mirtys dar labiau aptemdė tragišką ir kartu pasiekimų kupiną žiemos sezoną K2.
Šios viršukalnės klastinguose šlaituose nuo sausio jau žuvo du laipiotojai, o netoliese esančiame kalne per aklimatizavimo misiją dingo trečias alpinistas.
Kaip bebūtų, šių metų pradžioje 10 nepaliečių komanda pirmąkart istorijoje įkopė į K2 žiemos sezonu, o tas pasiekimas buvo džiaugsmingai sutiktas jų tėvynėje.
Pastaraisiais mėnesiais dešimtys alpinistų išvyko į K2, norėdami tapti pirmaisiais žmonėmis, žiemą įkopusiais į „Nuožmiuoju kalnu“ pramintą viršukalnę.
8 611 metrų aukščio K2 pasižymi itin rūsčiomis sąlygomis – ant jo šlaitų dažnai pučia daugiau kaip 200 km per valandą vėjai, o temperatūra gali nukristi iki -60 laipsnių pagal Celsijų.
Kadangi Pakistanas siaučiant koronaviruso pandemijai paliko savo sienas atviras, o daugelis kitų kopimo vietų buvo uždarytos, šią žiemą net keturios komandos (iš viso apie 60 alpinistų) susitelkė ant K2 šlaitų – daugiau nei per visas ankstesnes ekspedicijas kartu paėmus.
Kitaip nei aukščiausia pasaulio viršukalnė Everestas, į kurį yra įkopę tūkstančiai įvairaus amžiaus alpinistų, K2 viršūnė žmonių aplankoma daug rečiau.