Vokietija nėra vienintelė: dalis Prancūzijos sveikatos sistemos personalo taip pat reikalauja būti skiepijami veikiau „Moderna Inc.“, „Pfizer Inc.“ ir „BioNTech SE“ vakcinomis. Toks jų nenoras pasireiškia po sausį kilusio konflikto, kai sunerimta, ar ES šalys, sulėtėjus pristatymams, gaus joms priklausančią „AstraZeneca“ vakcinų siuntų dalį.
ES vakcinacijos kampanija jau dabar atsilieka nuo Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės, ir artimiausiu metu pasivyti šias šalis bus neįmanoma, jeigu žmonės nenorės pasiskiepyti 300 mln. vakcinų, kurias blokas užsisakė iš „AstraZeneca“.
Žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie nenumatytą stiprų šalutinį poveikį paskatino Vokietijos sveikatos apsaugos ministrą Jensą Spahną trečiadienį pareikšti, kad imunizacija yra „saugi ir veiksminga“ ir kad jis nedvejodamas pats ja pasiskiepytų.
40-metis J. Spahnas, ko gero, dar kurį laiką nesulauks skiepo, nes Vokietijoje vakcinuojant gyventojus pirmenybė teikiama vyresniems žmonėms ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams. ES trečiadienį patvirtino naujus užsakymus iš „Pfizer“ ir „BioNTech“, taip pat „Moderna“. Tuo tarpu labiau užkrečiamas mutavęs virusas, kilęs Jungtinėje Karalystėje, plinta, Vokietijoje jam tenka daugiau nei penktadalis naujų atvejų.
Ketvirtadalis iš 300 žmonių, pasiskiepijusių praėjusią savaitę „AstraZeneca“ vakcina, netrukus paskambino į Dortmundo greitosios pagalbos tarnybą skųsdamiesi negalavimais, rašė vietos laikraštis, cituodamas vidaus Priešgaisrinės apsaugos departamento duomenis. Sveikatos pareigūnai Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kur įsikūręs Dortmundas, rekomendavo vienu metu skiepyti mažesnes sveikatos apsaugos darbuotojų grupeles, kad nepritrūktų personalo, skelbė naujienų agentūra dpa.
Šalutinis poveikis
„Žinoma, mes stebime pranešimus apie šalutinį poveikį ir juos vertiname labai rimtai, – žurnalistams Berlyne kalbėjo J. Spahnas. – Tuo pat metu yra labai svarbu atskirti numatytą reakciją į skiepą nuo šalutinio poveikio, kuris nėra numatytas.“
„AstraZeneca“ atstovas spaudai pareiškė, kad vaistų gamintoja nėra gavusi pranešimų apie reakcijas, kurios neatitiktų per klinikinius tyrimus surinktų duomenų, ir pakartojo, kad nebuvo nė vienos rimtos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su jų produktu. Tarp dokumentais patvirtintų šalutinių poveikių minimos tokios reakcijos kaip galvos skausmas, nuovargis, šalčio krėtimas, karščiavimas, bendras negalavimas ir raumenų skausmai.
Vokietijos Paulo Ehrlicho institutas nenustatė „beveik jokio“ nenumatyto trijų patvirtintų vakcinų šalutinio poveikio, sakė J. Spahnas. Institutas atidžiai tikrina atsiliepimus apie visas vakcinas, norėdamas įsitikinti, ar jos atitinka klinikiniuose bandymuose nustatytus parametrus, ir ketvirtadienį ketina paskelbti savo naujausią ataskaitą, elektroniniame laiške rašė instituto spaudos atstovas.
Europoje vakcinacijos „AstraZeneca“ vakcinomis prasidėjo pirmąjį vasario savaitgalį, praėjus maždaug penkioms savaitėms po to, kai JK britų pareigūnai į sąrašus įtraukė skirtingų vakcinų panašių šalutinių poveikių aprašus.
Vakcinų programa gali susidurti su logistiniais iššūkiais, daugeliui Europos šalių rekomenduojant skiepyti šia vakcina tik jaunesnius nei 65-erių asmenis, kol bus paskelbta daugiau duomenų apie vakcinų poveikį vyresniems žmonėms.
Tai reiškia, kad sveikatos valdžios institucijoms teks atsijoti pirmenybines skiepijamų asmenų grupes į dvi kategorijas: vyresniems asmenims skirti „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinas, o gydytojams, slaugytojams ir slaugos namų personalui palikti „AstraZeneca“ produktą.
Pietvakarinėje Prancūzijoje veikianti Perigės ligoninė nustatė, kad 50-70 proc. joje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų, kurie buvo paskiepyti, pasireiškė šalutinis poveikis, kai kam iš jų „labai sunkus“, ir pareikalavo atvirame laiške, kad „AstraZeneca“ vakcina būtų pakeista „Moderna ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinomis.
Internetinėje platformoje doctolib.fr, kur pildomi vakcinacijos užsakymai, yra šimtai laisvų vietų, siūlomų sveikatos priežiūros specialistams skiepytis „Astra“ vakcina, ir tik saujelė vietų – skiepytis kitomis dviem vakcinomis.
Sausio pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė abejonių dėl „Astra“ vakcinos poveikio vyresniems asmenims, pareikšdamas, kad 65-erių ir vyresniems žmonėms ši vakcina „beveik neveiksminga“. Trūksta klinikinių duomenų dėl jos efektyvumo lygio vyresniems žmonėms, bet nėra įrodymų, jog ji neveikia.
Ispanija nusprendė, kad vakcina skiepys 55 metų ir jaunesnius žmones. Apie 418 000 „AstraZeneca“ vakcinų buvo pristatyta į šalies regionus, bet iki šiol jų suleista mažiau nei 35 000. Vyriausybė daugiausia pasikliauja „Pfizer-BioNTech“ vakcina, kuri sudaro 95 proc. iš 2,7 mln. suleistų dozių.
