„Europos Žmogaus Teisių Teismas pritaikė teismo reglamento 39 taisyklę ir nusprendė, kad Rusijos vyriausybė nedelsiant turi paleisti A. Navalną iš tardymo izoliatoriaus“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ji.

Advokatė pabrėžė, kad tokį sprendimą „EŽTT priėmė pirmą kartą, ir Rusijos valdžia privalo jį vykdyti“.

„Taip turi būti, negali būti kitaip, atsižvelgiant, kad Europos (žmogaus teisių) konvencija yra Rusijos įstatymų dalis“, – naujienų agentūrai AFP sakė teisininkė.

Teismo nutartyje, kurios kopija paskelbta A. Navalno tinklaraštyje, sakoma, kad teismo sprendimas įsigalioja nedelsiant.

Šį sprendimą EŽTT priėmė „peržiūrėjęs aplinkybes ir grėsmės pareiškėjo gyvybei galimybę“, atsižvelgdamas į „bendras pareiškėjo sulaikymo aplinkybes“.

Teismas pažymėjo, kad apsaugos priemonių imamasi „nepadarant žalos sprendimui iš esmės šioje byloje“.

A. Navalnui vasario pradžioje buvo skirta beveik trejų metų laisvės atėmimo bausmė už tai, kad pažeidė 2014 metais lėšų grobstymo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas.

Tačiau EŽTT 2017 metais nutarė, kad A. Navalno nuteisimas toje byloje buvo „savavališkas“ dėl jo žmogaus teisių pažeidimo, ir priteisė aktyvistui bei įkalintam jo broliui Olegui kompensaciją iš Rusijos valstybės.

Anksčiau A. Navalnas ir jo advokatai pareiškė manantys, kad šis Maskvos teismo sprendimas yra neteisėtas ir sieks jo panaikinimo.

A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17 dieną, vos atskridęs į vieną Maskvos oro uostą iš Vokietijos, kur gydėsi po praėjusių metų vasarą įvykdyto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, dėl kurio jis kaltina Kremlių ir Federalinę saugumo tarnybą (FSB).

Jo sulaikymas daugelyje Rusijos miestų išprovokavo masines demonstracijas du savaitgalius iš eilės, per kurias saugumo pajėgos sulaikė per 10 tūkst. žmonių.

Po to A. Navalno komanda masines demonstracijas atidėjo iki pavasario ar vasaros, tačiau paragino jo rėmėjus išnaudoti Valentino dieną išbandant naujas ir saugesnes protesto formas.

„Politinė potekstė“

Rusija yra žmogaus teises ginančios Europos Tarybos, kuriai priklauso EŽTT, narė. Tarybos narės privalo vykdyti EŽTT nutartis, nors praktikoje jos gali būti neįgyvendintos.

Pasak teismo, Rusija teisme argumentavo, jog A. Navalnas yra laikomas tinkamai saugomoje įstaigoje ir jos kameroje yra vaizdo stebėjimo kamera.

Tačiau sausio 20 dieną skundą pateikęs A. Navalnas teigė, kad „vyriausybės išvardinti instrumentai negali garantuoti jam gyvybės ir saugumo“, nurodė teismas.

Antradienį Rusijos teisingumo ministerija pareiškė, kad EŽTT nutartis gali būti „nepagrįstas ir šiurkštus kišimasis“ į Rusijos teismų sistemą, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Ministerijos spaudos tarnyba nurodė, kad tokio sprendimo „negalima priversti vykdyti“ tarptautinės teisės požiūriu.

Pernai Rusijoje priimtos konstitucijos pataisos leidžia nevykdyti tarptautinių sutarčių, jeigu jos prieštarauja pagrindiniams Rusijos įstatymams.

Tuo metu Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis EŽTT reikalavime paleisti A. Navalną sakė įžvelgiąs politinę, o ne teisinę potekstę.

„EŽTT reikalavimai nedelsiant paleisti A. Navalną, apie kuriuos pranešė jo advokatė, yra politinio, o ne teisinio lygmens“, – sakė L. Sluckis žurnalistams trečiadienį.

Jis pabrėžė, kad „Rusijos oponentai vis aktyviau naudojasi Europos Žmogaus Teisių Teismu kaip spaudimo ir politizavimo, o šiuo atveju – kišimosi į Rusijos teismų sistemos kompetenciją - priemone“.

„Ir kaip tik dabar mes matome šališkus žingsnius, naudingus tam tikram ratui asmenų, be to, kaip aiškina ekspertai, pagrįstus vidinių reglamentų normomis, o ne Europos žmogaus teisių konvencija“, – pareiškė L. Sluckis.

Tačiau A. Navalno sąjungininkai paragino Rusiją ir toliau vykdyti teismo nutartis.

„Rusija visada laikosi tokių sprendimų ir dabar jį įvykdys“, – parašė A. Navalno bendražygis teisininko išslavinimą turintis Ivanas Ždanovas socialiniame tinkle „Telegram“.

A. Navalno regioninio tinklo vadovas Leonidas Volkovas pareiškė, kad šis sprendimas Rusijai yra „teisiškai įpareigojantis“ pagal jos kaip Europos Tarybos narės įsipareigojimus.

Pasak jo, nutarties nevykdymas galėtų baigtis Rusijos išmetimu iš Tarybos ir „daugybe toli siekiančių pasekmių“, tokių kaip virtinės tarptautinių susitarimų nutraukimas.

A. Navalnas taip pat yra teisiamas už Antrojo pasaulinio karo veterano apšmeižimą. Pernai viename Kremliaus remiamas konstitucines reformas propaguojančiame vaizdo įraše nusifilmavusį veteraną ir kitus žmones A. Navalnas pavadino šalies gėda ir „išdavikais“.

Prokurorai prašo teismo skirti A. Navalnui 950 tūkst. rublių (10,6 tūkst. eurų) baudą.

Prokurorai taip pat paprašė pakeisti 2014 metais opozicionieriui skirtą pusketvirtų metų lygtinę bausmę realiu laisvės atėmimu, nors toks sprendimas jau yra priimtas kito teismo.